Stovyklauti brangu

Jau pirmąją birželio savaitę pamokos mokyklose baigsis pradinukams, šiek tiek vėliau – ir vyresnių klasių moksleiviams. Prieš akis – beveik trys mėnesiai atostogų. Vaikams – džiaugsmas, tėvams, ypač pradinukų, – galvos skausmas. Juk retas suaugusiųjų gali sau leisti tris mėnesius atostogauti kartu su vaiku.

Dar prieš 2–3 dešimtmečius situacija buvo šiek tiek paprastesnė – nemažai vilniečių turėjo tėvus, gyvenančius kaime, tad ir vaikus galėjo vasarą išvežti į kaimą pas senelius. Kaimai Lietuvoje miršta vienas po kito, tad ir senelių, galinčių vasarą pagloboti vaikus, ten beveik nebeliko.

Belieka vienintelė išeitis – leisti vaiką į stovyklas. Vilniuje jų pasiūla tikrai gausi, įvairovė – taip pat: nuo sportinių iki meninių ar žaidiminių, nuo dieninių iki savaitinių, išvažiuojamųjų. Organizuojantys vasaros stovyklas vaikams seniai suprato, kad tokia veikla kuo toliau, tuo labiau taps populiaresnė, nes dirbantiems tėvams reikia kažkaip spręsti vaikų priežiūros klausimą. Tik štai viena problema – stovyklų, net ir dieninių, kainos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms. Leidžiant vaiką į dienos stovyklą, už penkias dienas joje teks mokėti 90–180 eurų. Tos pačios penkios dienos išvažiuojamoje stovykloje su nakvyne kainuos jau 250–350 eurų ar net dar daugiau.

Bene pigiausia išeitis – leisti vaiką į stovyklą, organizuojamą toje pačioje mokykloje, kurią jis lanko, tų pačių mokytojų, kurie jį moko. Už tokios dienos stovyklos savaitę teks mokėti 50–100 eurų. Tik vaikams buvimas per atostogas toje pačioje aplinkoje su tais pačiais žmonėmis, natūralu, daug džiaugsmo neteikia. O ir mokytojai visą vasarą vaikų prižiūrėti nesiruošia, nori ir patys pailsėti, tad stovyklas rengia dažniausiai tik birželio mėnesį.

Remia savivaldybė

Dar viena išeitis – parinkti vaikui stovyklą, kurią remia Vilniaus savivaldybė. Kaip neseniai buvo skelbiama, Vilniuje vasaros stovykloms remti finansavimas šiais metais padidintas septynis kartus ir tam skirta 200 tūkst. eurų – tai leis beveik 10 tūkst. vilniečių vaikų leisti vasarą 161 stovykloje. Tryliktus metus iš eilės miestas finansiškai paremia stovyklas, taip prisidėdamas prie vaikų vasaros poilsio įvairovės ir naujų prasmingų užsiėmimų atsiradimo mieste.

25 proc. – tiek vaikų Vilniuje galės atostogauti visiškai nemokamai.

"Po intensyvaus mokymosi, augančioms asmenybėms reikia kokybiško ir aktyvaus vasaros poilsio, neformalių užsiėmimų. Kasmet skiriame vis daugiau lėšų vaikų užimtumui vasaros metu – prisidedame prie Vilniaus ateities ir pokyčių, kuriuos įkvepia vaikų smalsumas, kūrybiškumas. Stovyklų skaičius ir įvairovė auga, taip pat džiugina ir tai, kad sudaromos kuo palankesnes sąlygos stovyklose dalyvauti gausiose, mažas pajamas gaunančiose šeimose augantiems vaikams", – sakė Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

Dauguma stovyklų yra dieninės, bendro profilio ir organizuojamos Vilniaus mieste, tačiau vyks ir 20 turistinių stovyklų, kurios organizuojamos visoje Lietuvoje: vaikai galės stovyklauti Alytaus, Švenčionių, Lazdijų, Zarasų, Varėnos, Trakų, Prienų, Ignalinos, Širvintų, Utenos rajonuose, Druskininkuose, Šventojoje, Palangoje ir kituose miestuose.

Fotobanko nuotr.

Bus dienos stovyklų, trunkančių vos porą valandų per dieną, ir ilgesnių. Stovyklas galima rinktis ir pagal amžių – nuo 7 iki 18 metų. Vilniuje suplanuotos net 27 sporto, 7 kraštotyros stovyklos. Savo kūrybiškumą ir artistinius sugebėjimus vaikai galės atskleisti 15-oje meninių stovyklų.

Dienines vaikų vasaros poilsio stovyklas organizuoja 68 Vilniaus miesto mokyklos, 4 kultūros įstaigos, 4 sporto mokyklos, 10 jaunimo centrų – klubų ir 75 nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, viešosios įstaigos.

Mokėti vis tiek teks

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovė Alina Kovalevskaja, vaikų vasaros poilsio stovyklos finansuojamos vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais Vaikų vasaros poilsio programų konkurso nuostatais. Visos švietimo, kultūros, sporto įstaigos, asociacijos, laisvieji mokytojai, kiti juridiniai asmenys, kurių nuostatuose, įstatuose ar individualios veiklos pažymoje nurodyta vaikų ir jaunimo švietimo, ugdymo, užimtumo arba stovyklų organizavimo veikla, 2019 m. sausio 25 d.–vasario 27 d. galėjo teikti paraiškas Vaikų vasaros poilsio programų konkursui.

Pateiktas programas vertino Vaikų vasaros poilsio programų konkurso koordinavimo darbo grupė, kurią sudarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai (Jaunimo reikalų skyriaus, Bendrojo ugdymo skyriaus specialistai), jaunimo klubų, mokyklų, neformaliojo švietimo įstaigų darbuotojai. Kiekvieną pateiktą programą vertino po tris ekspertus.

Iš viso buvo gautos 177 paraiškos. Organizacijų prašoma suma vaikų vasaros poilsio stovykloms organizuoti sudarė 460 tūkst. eurų. Šiais metais visiškai ar dalinai iš savivaldybės biudžeto finansuojama 161 programa.

Ar tai reiškia, kad į stovyklas, kurioms finansavimą skyrė savivaldybė, vaikai galės patekti nemokamai – tėvams tai nieko nekainuos? Deja, ne. Kaip informavo A.Kovalevskaja, tik 25 proc. yra nemokamos. Ketvirtadalio organizuojamų stovyklų pamainos kaina bus iki 50 eurų, dar ketvirtadalio – nuo 50 iki 100 eurų, likusių - daugiau nei 100 eurų. Pagrindinis mokamų stovyklų finansinis tėvų įnašas, anot savivaldybės atstovės, yra lėšos už vaikų maitinimą.

Ką reikia žinoti apie vaikų stovyklą?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyr. specialistė Gerda Alubeckaitė-Jauniškienė teigia, kad organizuojantys vasaros poilsio stovyklas vaikams turi vadovautis Higienos norma, apibrėžiančia bendruosius sveikatos ir saugos reikalavimus. Joje numatyta, kad vaikams stovykloje turi būti saugu, stovyklos teritorija turi būti tvarkinga, švari, renginiai – saugūs, turi būti laikomasi miego organizavimo reikalavimų, aiškiai apibrėžtos maudyklų zonos – kokiame gylyje, koks atstumas, vandens telkinio dugnas, kad vanduo turi būti patikrintas ir pan. Kitaip sakant, kad stovyklavimui turi būti parinkta tinkama vieta, o ne šiaip sau kažkur vaikai nuvežti ir palikti. Stovyklos vadovai, kaip ir mokytojai, turi būti išklausę informaciją apie higienos įgūdžius, mokėti teikti pirmąją pagalbą. Didelis dėmesys Higienos normoje skiriamas užkrečiamosioms ligoms.

Stovykloms, priešingai nei mokykloms ir darželiams, neprivaloma gauti leidimo – higienos paso. O tikrinamos jos tik tada, jei turima informacija, kad ten galbūt pažeidžiama Higienos norma, arba jeigu gaunamas skundas.

G.Alubeckaitė-Jauniškienė pataria tėvams, prieš pasirenkant stovyklą, patiems įvertinti, kur jie veža vaiką ir kam atiduoda – paklausinėti, paieškoti informacijos, atsiliepimų, pasidomėti, ką yra baigę stovyklos vadovai. Nuvažiavus į stovyklą, apžiūrėti vietą – ar ji yra saugi, ar nušienauta, ar nėra šalia kažkokių pavojingų teritorijų, ar vandens telkiniai saugūs. Patartina pasižiūrėti patalpas, kur vaikai gyvena, – ar užtikrintas jų miego organizavimas, ar yra sanitariniai įrenginiai, ar jie tvarkingi.

"Manau, reikia vadovautis sveiku protu. Juk kiekvienas mes galime įvertinti tuos bendrus dalykus prieš palikdami vaiką, įsitikinti, ar galėsime jaustis ramiai jį ten palikę. O jei kažkam kyla abejonių – visada gali kreiptis į mus ir mes atliksime operatyvią kontrolę – neplaninį patikrinimą", – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento atstovė.