Pagaliau ilgai trukusi, daug aistrų, skandalų sukėlusi Vainatrakio kapinių projekto istorija sulaukė finalo. Teismas pritarė savivaldybės ir žemės savininkų taikos sutarčiai.

Palaimino sutartį

Kauno apygardos teismas pritarė sudarytai taikos sutarčiai su žemės sklypų Vainatrakiuose savininkais. Užsitęsusius ginčus pernai rudenį pabandė išspręsti Kauno miesto taryba, skyrusi 860 tūkst. litų savininkams, kad šie nereikštų pretenzijų dėl savo sklypų, patenkančių į kapinių teritoriją ir jos sanitarinę zoną.

Vis dėlto šiemet projektas vėl buvo atsidūręs aklavietėje, nes taikos sutarčiai netikėtai nepritarė trečioji šalis savivaldybės bylose su žemės savininkais – Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Jos atstovai „Kauno dienai“ aiškino, esą savivaldybė pasiūliusi savininkams triskart didesnę sumą nei reali žemės vertė rinkoje.

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Dainiaus Ratkelio teigimu, neseniai NŽT persigalvojo ir atsiuntė savivaldybei raštą. „Jame tarnyba teigia, kad nemato reikalo dalyvauti tvirtinant taikos sutartį teisme, nes bet kokia bylos baigtis neturės jokių teisinių pasekmių tarnybai. Šį raštą nunešėme į teismą kartu su taikos sutartimi“, – kalbėjo D.Ratkelis.

Ilgalaikis ginčas

Vainatrakyje skypus valdančių savininkų atstovas Rimvydas Tvarijonas neigė, kad jie trukdė įgyvendinti naujų kapinių projektą dėl savo godumo. „Puikiai suprantame kapinių svarbą miestui, tačiau ankstesnė miesto valdžia išleido net 1,9 mln. litų kompensacijoms, kurios skirtos tik 4 savininkams, kai iš jų visuomenės poreikiams buvo paimta 39 ha. Tokiu būdu valdžia bandė apgauti ir be nieko palikti kitus sklypų valdytojus, kurių sklypai liko kapinių detaliajame plane. Išleistos keliems žmonėms sumos būtų visiškai užtekę visiems likusiems 16 savininkų. Būtent dėl to kreipėmės į teismą ir pasiekėme, kad detalusis planas būtų atšauktas“, – tvirtino savininkas.

Taikos sutartyje numatyta 860 tūkst. litų kompensaciją pasidalys 7 savininkai. Bylose nedalyvavę dar 9 gyventojai, kurių sklypai patenka į 112 ha kapinių detaliojo plano teritoriją, liks be pinigų.

Nėra kur laidoti

D.Ratkelio teigimu, neliko jokių kliūčių įrengti tinkamą kapinėms infrastruktūrą, nes jau seniai parengti visi reikiami dokumentai. Jie, beje, savivaldybei kainavo apie 400 tūkst. litų. „Šių kapinių miestui užteks šimtui metų“, – sakė direktorius.

Pagal naujus reikalavimus kapinės negali būti didesnės nei 40 ha. Detalusis planas parengtas iki įstatymo pakeitimų, todėl jis yra teisėtas. Ateityje 112 ha teritorijoje bus galima steigti dar kelias kapines.

Apie naujų kapinių būtinybę miestui prabilta dar prieš 14 metų. Šiuo metu jau išnaudoti papildomai paskirti Karmėlavos kapinių plotai. Apie 80 proc. kauniečių laidojami šeimų kapavietėse, kiti – Ledos kapinėse, Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje. Ten vietos laidoti užteks maždaug pusmečiui. Be to, ten nėra nusausinimo sistemos, todėl lietingomis dienomis kapinės būna pažliugusios.