Daugiau kaip dešimtmetį besitęsiančios kalbos apie naujas miesto kapines netampa tikrove, o apauga naujais įtarimais. Grupė miesto tarybos narių ketina kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

Sumos iš niekur

Miesto valdžia žadėjo, kad šių metų pabaigoje kauniečiai galės laidoti savo mirusius artimuosius naujose kapinėse, tačiau iki šiol Vainatrakyje plyti pievos.

„Kapinių reikalus kuravo vicemeras Steponas Vaičikauskas. Jis visur važinėjo, derino, apžiūrinėjo“, – atsakomybės dėl įstrigusio projekto kratėsi buvęs savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas.

Nors Kauno mero patarėju tapęs V.Gudėnas kaltę bando versti kitiems, jo parašai yra ant kai kurių svarbių dokumentų. Paklaustas, ar turėjo įgaliojimus pasirašyti sutartis su trijų žemės sklypų Vainatrakio kaime savininkais, buvęs administracijos direktorius tapo užmaršus ir neprisiminė, kad būtų pasirašęs dokumentus. Esą kapinių projektu tuomet buvo įgaliotas rūpintis jo pavaduotojas Romaldas Rabačius, kuris savivaldybėje taip pat nebedirba.

"Kauno diena" turi dokumentus, kuriuose matyti, kad 2008-ųjų rugpjūtį V.Gudėnas suraitė savo parašą ant sutarčių, kuriomis savivaldybė įsipareigojo sumokėti 1,89 mln. litų trims žemės savininkams. Ant vienos sutarčių dar yra ir tuomečio savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus darbuotojo Valiaus Knoknerio parašas. Pastarasis valdininkas buvo atleistas iš darbo už pažeidimus statant viešąjį tualetą prie Kauno pilies.

Pinigų išmokėjimą palaiminęs V.Gudėnas dabar negali paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo nustatytos pinigų sumos, kurias gavo sklypų savininkai. „Dėl žemės perėmimo tarpininkavo Kauno apskrities viršininko administracija. Ji prižiūrėjo sklypų vertinimą. Apmokėjimas vyko vadovaujantis apskrities viršininko įsakymu“, – tepasakė mero patarėjas.

Trims savininkams priklausantys žemės sklypai būsimų kapinių vietoje buvo įvertinti 2006-aisiais, o visuomenės poreikiams žemė perimta kone po dvejų metų – 2008 m. Niekas nepasivargino iš naujo peržiūrėti sklypų kainas, o sutartis sudarė vadovaujantis 2006 m. duomenimis.

Į akis krenta ir kitas faktas: žemė išpirkta už didesnę kainą, nei nurodoma Turto vertinimo pažymose. Paklaustas apie tai, V.Gudėnas tik traukė pečiais ir kartojo: „Nežinau.“ Buvęs administracijos direktorius pabrėžė, kad išperkant žemę dalyvavo Kauno apskrities viršininko administracija. Įtarimų dėl neskaidrių veiksmų kilo ir grupei miesto tarybos narių, todėl jie ketina kreiptis į Generalinę prokuratūrą. "Tik prokurorai galės atsakyti į visus klausimus, tačiau V.Gudėno pasirašyti dokumentai kelia abejonių, ar sklypų savininkams nebuvo permokėta", – teigė miesto tarybos narys Arvydas Garbaravičius.

Kova dėl pinigų

Kauno valdžia vietos naujoms miesto kapinėms pradėjo ieškoti dar 2001-aisiais, tačiau ilgokai ji buvo slepiama, nes svarstytos kelios galimybės.

Viena jų – mašinų išbandymo stoties teritorija Domeikavoje, tačiau kapinėms kurti šioje vietoje priešinosi vietos bendruomenė. Kai 2004 m. Kauno miesto taryba pritarė kapinių kūrimui Vainatrakio kaime, apie 100 ha teritorija priklausė 7 savininkams. Vėliau, susidūrę su žemės išpirkimo sunkumais ties Vainatrakiu, Kauno politikai pradėjo svarstyti, ar nevertėtų ieškoti miesto kapinėms kitos vietos.

Manyta, kad problemą pavyks išspręsti, kai, 2007 m. pasikeitus įstatymui, buvo nustatytas maksimalus kapinių plotas – ne daugiau kaip 40 ha. Nesutikę su siūloma kaina už žemę ir supratę, kad gali likti be nieko šalia naujųjų kapinių, kai kurie sklypų savininkai kreipėsi į teismą ginčydami detalųjį planą. Planas buvo parengtas 112 ha plotui, o Kauno politikai persigalvojo ir nusprendė steigti įstatymuose numatyto dydžio kapines, nekeisdama detaliojo plano sprendinių.

Vėliau privačių žemės sklypų savininkai pasiūlė miesto savivaldybei daryti taikos sutartį ir baigti ginčus teisme dėl žemės Vainatrakio kapinėms įrengti. Jie pageidavo, kad savivaldybė išpirktų visus sklypus, kurie įtraukti į detalųjį planą, ir sumokėtų kiekvienam sklypo savininkui po 20 tūkst. litų už hektarą žemės, iš viso – 860 tūkst. litų. Savivaldybės tarybos kolegija tam nepritarė.

Laidos po metų?

„Teisminiai ginčai nėra pasibaigę, tačiau teismas netaiko laikinųjų apsaugos priemonių. Yra parengtas techninis projektas, išduotas statybos leidimas įrengti kapines beveik 40 ha plote – detaliojo plano sprendiniams, matyt, neprieštaraujama“, – situaciją apibūdino prieš kelias dienas šį klausimą pradėjęs kuruoti vicemeras Rimantas Mikaitis.

R.Mikaitis atkreipė dėmesį į tai, kad teisminis procesas šiuo metu yra sustojęs, nes du žemės savininkai yra mirę. „Mes negalime laukti. Dabar kaip tik formuojamas kitų metų biudžetas, kuriame reikia numatyti lėšas ir pradėti kapinių įrengimą“, – artimiausius veiksmus dėstė vicemeras.

Anot R.Mikaičio, pirmiausia ketinama paruošti laidojimui dalį kapinių teritorijos, kaip buvo daroma ir Karmėlavos kapinėse. Visas kapines įrengti reikės apie 30 mln. litų, o skirti iš karto tokią sumą šiam reikalui savivaldybė neturi galimybių. Miesto kapinėms prižiūrėti ir eksploatuoti turėtų iškilti pagalbiniai pastatai, bus įrengtos apšvietimui ir laistymui reikalingos komunikacijos, takai, teritoriją apjuos tvora.

„Manau, kad realu kitų metų rudenį pradėti kauniečius laidoti naujose Vainatrakio kapinėse“, – viliasi politikas.

Petras Mikelionis, Kauno rajono vicemeras:

Kodėl tas procesas taip ilgai užtruko, aš nenorėčiau komentuoti. Turėtumėte klausti Kauno miesto vadovų. Mūsų reikalas buvo pasirūpinti keliu į kapines. Šiemet buvo gauta 500 tūkst. litų iš Valstybinės kelių direkcijos.

Projektas baigtas, darbų rangovo konkursas įvyko. Sutartis dar nepasirašyta, bet artimiausiu metu tai bus padaryta. Liko apie 370 tūkst. litų, todėl kelias bus pradėtas tiesti.

Šiems darbams reikės dar apie 5 mln. litų. Iki gruodžio 15 d. turime pateikti paraišką, o kiek lėšų kitąmet gausime, priklausys nuo mūsų ir Kauno valdžios pastangų, nuo Susisiekimo ministerijos ir kelių direkcijos požiūrio į šias kapines. Kauno rajono savivaldybė padarė viską, ką galėjo. Mes gelbėjome miestą, kai Karmėlavos kapinėse nebeliko laisvų vietų laidoti. Suteikėme plotą miesto gyventojų artimiesiems laidoti Užliedžių seniūnijos Ledos kapinėse.

Steponas Vaičikauskas, buvęs vicemeras, rūpinęsis Vainatrakio kapinių reikalais:

Išėjau iš pareigų, kai viskas buvo sutvarkyta. Problemų nebebuvo: reikėjo tik skelbti konkursą ir vykdyti darbus. Kas dabar yra daroma, nesidomėjau, nes nenoriu lįsti ne į savo daržą. Nebesu nei vicemeras, nei Miesto ūkio ir energetikos komiteto narys.

Teisminiai ginčai netrukdė skelbti konkurso, nes savivaldybė viską darė gerai. Ir nebuvo reikalo sudarinėti kokios nors taikos sutarties su savininkais, nes mūsų pusė buvo teisi. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir kituose techniniuose procesuose aš nedalyvavau. Tai jau buvo savivaldybės administracijos reikalas, o mano – politinis kuravimas. Nesikišau, kai nebuvo problemų, kol viską derino savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko administracijos.