Kauno saugaus eismo komisijos pirmininkas Rimantas Didžgalvis vairuotojams žada naujovių, kritikuoja miesto patrulius, bet nežino, kaip sumažinti spūstis, apšviesti ir užlopyti duobėtas gatves.

– Kaip vertinate Kauno transporto sistemos efektyvumą?

– Palyginus su Vilniumi, mūsų transporto sistema yra palyginti nebloga. Jos negaliu vertinti labai gerai, todėl dešimties balų sistemoje duočiau 6-7 balus. Ji nėra optimali, tokia taps tik tada, kai mieste bus įdiegta naujos kartos eismo valdymo sistema su naujais šviesoforais.

– Apie šį projektą Kaune kalbama bent pora metų, bet reikalai nejuda iš vietos.

– Dvejus metus apie tai kalbėjo ankstesnės sudėties Kauno miesto tarybos politikai, o mes ėmėmės realių žygių, kad ji būtų įgyvendinta. Gruodį taryba jau priėmė sprendimą.

– Kokia projekto vertė?

– Šiai sistemai įdiegti iš miesto biudžeto bus skirta apie pusantro milijono litų. Likusias lėšas skirs privatus asmuo – koncesininkas – ir Europos Sąjungos fondai. Koncesininkui nuo 2011 iki 2020 metų bus išmokėta apie 71 milijonas litų arba po 0,59 milijono litų kiekvieną mėnesį. Jis ir statys naujus šviesoforus, ir rekonstruos senuosius.

– Kas labiausiai Kaune jums užkliūna kaip vairuotojui, o ne kaip Saugaus eismo komisijos pirmininkui?

– Piko valandomis labai sunku važiuoti transporto žiedais. Užsienyje jų sparčiai mažėja, statoma daug viadukų, estakadų. Ir pas mus taip bus, bet to reikės palaukti. Blogybių galima paminėti ir daugiau – pavyzdžiui, sudėtinga iš Islandijos plento įvažiuoti į Jonavos gatvę. Ne kartą mačiau, kaip vairuotojai lyg mirtininkai neria kairėn.

– O ką jiems daugiau daryti?

– Prašiau Kauno policijos Eismo priežiūros tarnybos vadovų, kad jie nors piko valandomis pusvalandžiui toje vietoje pastatytų patrulį, kuris reguliuotų eismą. Ir ne tik toje vietoje. Bet į mūsų nuomonę nebuvo įsiklausyta. Policija galėjo gerokai pagerinti savo autoritetą, žmonės būtų pamatę, kad ji padeda gyventojams, o ne stovi pakrūmėse ir matuoja greitį.

– Ar jo nereikėtų matuoti?

– Kauno policijos šefui Algirdui Kaminskui ne kartą esu sakęs, kad greitį patruliai privalo matuoti avaringiausiose vietose, o ne ten, kur įvykių beveik nepasitaiko. Pavyzdžiui, Karaliaus Mindaugo prospekte, iš karto už „Statoil“ degalinės, labai dažnai matau patrulius, stabdančius greitį viršijusius vairuotojus. Bet ten gyvenime nesu matęs nė vienos avarijos, o policija tą vietą pamėgo todėl, kad kažkas pamiršo pastatyti ženklą „60“, todėl nuo „Akropolio“ iki Maironio gatvės vairuotojai priversti važiuoti 50 kilometrų per valandą greičiu. Be to, policijos automobilis turi stovėti taip, kad jį gerai matytų vairuotojai, o ne kur nors skersgatvyje arba paslėptas už kitų mašinų. Manau, kad pirmiausiai reikia imtis prevencijos, o ne bausmių.

– Kodėl Kaune didėja automobilių spūstys?

– Tiesiog padaugėjo automobilių. Spūstys didėja ir dėl ne vietoje statomų mašinų. Pavyzdžiui, Taikos prospekte ties automobilių turgumi. Prospektas priskiriamas B1 kategorijos keliui, kuriame statyti automobilių apskritai negalima. Spūstis sumažintų ir šviesoforai, įrengti sudėtingose sankryžose.

– To paties Taikos prospekto ir Ateities plento sankirtoje net ne piko valandomis susidaro spūstys. Apie šviesoforo įrengimą savivaldybė kalba metų metus, bet tik tiek.

– Vieno šviesoforo įrengimo kaina siekia 400 tūkstančių litų. Tai pakankamai brangu.

– Lygiai taip pat savivaldybė žadėjo įrengti šviesoforą ir Kuršių bei Jotvingių gatvių sankryžoje. Jei prisimenate, 2006 metais atidarius pramogų ir laisvalaikio centrą „Mega“, jo statytojai pastatė viaduką, o miestas įsipareigojo įrengti šviesoforą. Dėl to, kad jo nėra, avaringumas sankryžoje išaugo 15 kartų.

– 2007 metų vasarą sankryža jau turėjo būti reguliuojama šviesoforais, bet viešųjų pirkimų konkurse susikirto dviejų dalyvių interesai. Jiems nesutarus, kenčia visi miestiečiai.

– Ką apie tai galite pasakyti jūs, Saugaus eismo komisijos pirmininkas?

– Pasiteisinti neturiu kuo. Šviesoforo nėra. Reikėtų kuo greičiau įgyvendinti integruotą eismo valdymo sistemos projektą, apie kurį užsiminiau pokalbio pradžioje.

– Opozicijoje dirbantis Kauno miesto tarybos narys Kęstutis Mikėnas siūlė neįgaliesiems skirtų automobilių vietas žymėti specialiu ženklu, kad tose vietose mašinas galėtų statyti ir nėščios moterys. Ar į Saugaus eismo komisiją jis bent kreipėsi?

– Ne. Jo siekius pavadinčiau savireklamos akcija.

– Jūs irgi apsiperkate prekybos centruose ir turbūt pastebėjote, kad neįgaliųjų automobiliams skirtose vietose statomos prabangios visiškai sveikų žmonių mašinos. Ką siūlytumėte daryti?

– Reikėtų, kad pasikeistų visuomenės mentalitetas.

– Kauno patruliai tikina už įvairius pažeidimus per dieną nubaudžiantys apie 400 vairuotojų. Jie teigia nespėjantys visų nubausti. Ar tai reiškia, kad policija pasiekė savo galimybių ribas?

– Viena vertus, nė karto nemačiau, kad prekybos centro aikštelėje policijos pareigūnas baustų pažeidėją, bet tai nereiškia, kad jie nebaudžia. Gal tik man neteko to pamatyti. Antra vertus, prevencinis policijos darbas yra žemiau kritikos. S.Dariaus ir S.Girėno aikštėje Kūno kultūros akademijos studentai pėsčiųjų zonoje eilėmis sustato automobilius. Kitaip tariant, ten kasdien pažeidžiamas įstatymas, o policija demonstruoja visišką neįgalumą.

– Ar žinote, kad nuo Naujųjų metų bauda už ne vietoje pastatytą automobilį ne padidėjo, o atvirkščiai – sumažėjo?

– Ne. Šito nežinojau. Bet nemanau, kad baudos dydis kažką lemia.

– Daug aistrų sukėlė automobilių srautų sureguliavimas Aleksoto tilto transporto mazge. Mūsų žiniomis, politikai nė neatsiklausė policijos nuomonės, kaip reikėtų tai daryti, už tai ir kilo sąmyšis tarp vairuotojų.

– Politikai gal per daug pasitikėjo projektuotojais. Šiuo metu ieškome sprendimo, kaip toje vietoje sumažinti transporto spūstis.

– Ar Saugaus eismo komisija gauna daug skundų?

– Daugiau nei skundų gauname prašymų. Pastaruoju metu suaktyvėjo bendrojo lavinimo mokyklos, kurios prašo prie pėsčiųjų perėjų imtis papildomų saugumo priemonių – įrengti greitį mažinančius kalnelius. Komunalinio ūkio skyriaus jau užklausėme, kiek kainuotų prie visų Kauno mokyklų pėsčiųjų perėjų pastatyti specialius kelio ženklus su užrašu „Mokykla“ geltoname fone, perėjas nudažyti balta ir raudona spalvomis, įrengti apšvietimą, o priešais perėjas įrengti specialius paaukštinimus, mažinančius automobilių greitį.

– Gatvių apšvietimo problema aktuali daugeliui Kauno mikrorajonų. Ar jums teko važiuoti sutemus Baltų prospektu Kauno 2-osios klinikinės ligoninės link, kur leidžiamas greitis yra 70 km/val., o gatvė ir pėsčiųjų perėjos visiškai neapšviestos?

– Pėsčiųjų perėjų apšvietimo klausimą nusprendėme įtraukti į Saugaus eismo komisijos darbotvarkę, bet kaip jį išspręsti – negaliu pasakyti.

– Politikai vis kelia klausimą dėl automobilių stovėjimo apmokestinimo Karaliaus Mindaugo prospekte. Ką galite pasakyti vairuotojams?

– Bendrovė „Automobilių stovėjimo aikštelės“ jau anksčiau yra inicijavusi šio klausimo svarstymą, bet kol kas mes manome, kad apmokestinti stovėjimą Karaliaus Mindaugo prospekte, Nemuno ir kitose nuo centro nutolusiose gatvėse nėra prasmės. Jeigu taip padarytume, automobilių statymo problemos mieste neišspręstume. Tada vairuotojai mašinas statytų centrinėse gatvėse, nes nebūtų skirtumo, kur jas statyti. „Automobilių stovėjimo aikštelės“ siekia tik pasipinigauti.

– Duobėtos gatvės – amžina vairuotojų pokalbių tema. Ar apskritai sulauksime laikų, kai tų duobių bus gerokai mažiau nei dabar?

– Dauguma Kauno gatvių nutiestos ant prasto pagrindo, su tuo reikėtų susitaikyti. Tik pastaraisiais metais gatvės rekonstruojamos iš pagrindų. Prireiks ne vieno dešimtmečio, kol turėsime gerus kelius. Vairuotojus Kaune piktina ne tik duobės, bet ir nepaženklintos gatvės. Komunalinio ūkio skyrių įpareigojome pavasario pradžioje sužymėti visas gatves, kad vairuotojai gerai matytų skiriamąsias juostas.