Už kyšininkavimą teisiami buvę ir esami Kauno miesto savivaldybės tarnautojai pripažino gavę kyšius, tačiau teismui aiškino manę, kad tai nėra neteisėta. „Man davė, aš paėmiau. Jokių neteisėtų veiksmų neatlikau“, – dėstė vienas teisiamųjų.

Kaltę suvertė moteriai

„Pasielgiau neteisingai, bet tai nebuvo piktnaudžiavimas. Pinigų nereikalavau“, – vakar Kauno apylinkės teismui dėstė buvęs Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir kultūros departamento direktorius Edmundas Balasevičius.

„Gavau tuos 7 tūkst. litų, bet nesupratau už ką. Galvojau, gal vėliau paaiškins“, – tame pačiame teisme naivuoliu dėjosi ir buvęs E.Balasevičiui pavaldaus Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus vedėjas Valentas Ražanskas

„Kyšio nepaėmiau ir jokių nusikalstamų veiksmų neatlikau. Man pinigus davė, aš paėmiau. Už ką pinigai? Nežinau“, – pasakojo V.Ražansko vadovaujamo skyriaus Ūkio poskyrio vyr. specialistas Petras Astraitis.

Visiems trims vyrams pinigus perdavė juos iš verslininkų paėmusi to paties Ūkio poskyrio vedėja Nijolė Stasė Grybėnienė. Ji yra vienintelė iš keturių teisiamų tarnautojų, pripažįstanti ėmusi kyšius. Moteris anksčiau yra pasakojusi, kad ją tai vertė daryti E.Balasevičius.

„Suprantu, kad dabar esame visi suinteresuoti išsukti savo uodegas, bet E.Balasevičius elgiasi nevyriškai. Jis meluoja teismui“, – vakar pareiškė N.S.Grybėnienė.

Pinigus panaudojo remontui

„Jis (E.Balasevičius – red. past.) pasikvietė mane į savo namus ir pasakė, kad turiu jam kiekvieną mėnesį mokėti po penkis tūkstančius litų. Jis sakė: “Nijole, pati supranti, kad jei ne tu, tai mokės kas nors kitas.„ Iš tų žodžių supratau, kad galiu netekti darbo“, – teismui yra pasakojusi N.S.Grybėnienė.

Vakar E.Balasevičius pateikė visai kitokią versiją. 

„Taip, ji buvo pas mane namuose, bet atvyko pati. Ji prašė užstoti prieš jos tiesioginį viršininką, kai kuriuos politikus, kurie jai turėjo priekaištų. Aš ją pažinojau kaip labai gerą specialistę, todėl pažadėjau padėti, o ji pasiūlė padėti man namuose įrengti darbo kabinetą-biblioteką. Nežinau, iš kur tuos pinigus ji gavo, bet žinojau, kad Grybėnai gyvena pasiturimai, turi savo verslą“, – pasakojo E.Balasevičius.

Dėjosi naivuoliais

Bylos duomenimis, N.S.Grybėnienė E.Balasevičiui per kelis mėnesius reguliarių duoklių pavidalu sumokėjo 17,5 tūkst. litų.

„Jis paskambindavo ir pasakydavo, kad jam jau reikia dokumentų. Suprasdavau, kad atėjo laikas mokėti pinigus“, – pasakojo N.S.Grybėnienė.

Teisiamoji teigė E.Balasevičiui perdavusi dar 4 tūkst. litų atlikdama tarpininkės vaidmenį ir vykdė jo nurodymą kartu su V.Ražansku surinkti 20–30 tūkst. litų, kuriuos planuota skirti tuomet savivaldos rinkimams besiruošusiai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai.

E.Balsevičius tai neigia, o pokalbyje apie rinkimus dalyvavęs V.Ražanskas vakar teismui teigė nesupratęs apie ką tuomet buvo kalbama.

„Mano bėda, kad aš bandžiau parodyti, kad esu prie vadovų ir susigaudau visuose reikaluose. Galvojau, kad vėliau viską paaiškins arba tyliai praslysiu“, – naivuoliu dėjosi buvęs tarnautojas.

Keistai skambėjo ir P.Astraičio parodymai. Bylos medžiagoje užfiksuota, kad N.S.Grybėnienė su juo per puse pasidalijo tūkstančio litų dydžio kyšiu. P.Astraitis pasakojo nė negalvojęs už ką tie pinigai, lyg būtų įprasta, kad viršininkai numestų šimtinę kitą.

„Vedėja davė, aš ir paėmiau. Nežinau, už ką tie pinigai, nes nebuvo už ką“, – kalbėjo P.Astraitis.

Nori savo pinigų – mokėk

P.Astraitį, V.Ražanską ir E.Balasevičių pinigai pasiekė per N.S.Grybėnienę, kurią sekę Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai suskaičiavo, kad ji per kelis mėnesius kyšiais susirinko daugiau kaip 70 tūkst. litų.

Kyšių dydžiai svyravo nuo 200 litų iki 20 tūkst. litų. Dažniausiai su kyšiais į tarnautoją kreipdavosi švietimo įstaigų vadovai, kurie tikėdavosi tokiu būdu paspartinti remontų pradžią. O didžiausias sumas nešė statybomis užsiimančių bendrovių vadovai. Taip jie tikėjosi gauti informacijos apie švietimo įstaigose planuojamus remonto arba avarijų likvidavimo darbus.

Solidūs kyšiai brukti ir už absurdiškas paslaugas.

„Savivaldybė mano įmonei buvo skolinga labai daug pinigų už jau atliktus darbus. Kai perdaviau pinigus N.S.Grybėnienei, iškart atgavau didžiąją dalį sumos“, – prisiminė verslininkas Gintautas Raguckas.