Vilniaus miesto savivaldybė apsisprendė, kokias įstaigas norėtų matyti vietoj stadiono griuvėsių Vilniaus Ozo gatvėje planuojamame statyti daugiafunkciniame komplekse su stadionu.

Miesto taryba trečiadienio posėdyje pritarė patobulintam sprendimui dėl daugiafunkcinio sveikatinimo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo komplekso - politikai taip pat nusprendė mažinti kai kurių planuotų patalpų plotą, neatmetama, kad vietų žiūrovams didžiausiame futbolo stadione galėtų mažėti iki 15 tūkstančių.

Kaip BNS sakė projektą pristačiusi mero patarėja Dalia Bardauskienė, dalies objektų statybos savivaldybė atsisako visiškai - šie pakeitimai esą komplekso išlaikymo išlaidas sumažins perpus.

„Pasirodė, kad kai kurių objektų mums neverta statyti savivaldybės lėšomis, nes nėra tokio poreikio. Pavyzdžiui, buvo numatyta pastatyti Europos Sąjungos (ES) ir mūsų lėšomis eismo reguliavimo centrą. Mes manome, kad tas vystytojas, kuris ateis į šitą teritoriją, jis turės pats ir spręsti eismo reguliavimo klausimus“, - BNS sakė projektą pristačiusi mero patarėja D.Bardauskienė.

Anot jos, taryba taip pat peržiūrėjo komplekse planuojamų įstaigų dydžius - beveik visas patalpas nuspręsta mažinti, tuo metu planuojamo darželio vietų skaičius padidintas nuo 200 iki 300.

„Bus ir dvi futbolo aikštės. 22 tūkst. vietų tikriausiai nebus - vyksta diskusija (...) linkstama prie to, kad tikriausiai, galvojame, gal 15, gal 20 tūkst. vietų - yra įvairių nuomonių. Tai bus aikštė, kuri bus skirta įvairiems renginiams, taip pat, be abejo, ir sportui“, - paaiškino ji.

Tiesa, pristatydama pakeitimus tarybos nariams, ji išreiškė pageidavimą, kad politikai nevadintų objekto nacionaliniu stadionu, nes tai esą gali užkirsti kelią gauti ES pinigus.

„Yra prašymas, kad žodžio „stadionas“ net viešuosiuose ryšiuose politikams nenaudoti, kadangi ES sporto įrenginių nefinansuoja. Dėl to mūsų tos aikštės vadinsis „fizinio aktyvaus poilsio“ ir taip toliau. Iš tikrųjų mes turėsime tuos įrenginius, yra galimybė gauti Europos pinigus, jei jų iš tikrųjų reikia“, - tarybos nariams nurodė D.Bradauskienė.

Toks viešas instruktažas sulaukė kai kurių opozicijos atstovų pasipiktinimo.

„Jei iš tiesų bus kreiptasi į ES dėl pinigų skyrimo ir netyčia ES pinigų skirstytojai peržiūrėtų tarybos posėdžių stenogramą, tai vargiai ar padėtų gauti Europos pinigus“, - posėdyje tvirtino Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Žilvinas Šilgalis.

Kalbėdama apie kitus objektus, mero patarėja atkreipė dėmesį, jog ketinama palikti biblioteką, kuri, kaip nurodoma projekte, būtų pavadinta „komunikacijos ir informacijos centru“, tik ji būtų kiek mažesnė nei planuota - apie 200 kvadratinių metrų. Į šias patalpas būtų iškelta Šeškinės biblioteka. Verslo, arba, kaip nurodoma projekte, „Kūrybos, kultūros ir fizinio aktyvumo veiklų inkubatorius“ būtų įrengtas apie 1,4 tūkst. kvadratinių metrų patalpose. Taip pat būtų paliekama koncertų salė, kurioje galėtų tilpti iki 700 žiūrovų.

Taryba jau ankstesniuose posėdžiuose apsisprendė, kad projektas bus įgyvendinamas viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu. Šio trečiadienio sprendime papildomai numatyta, kad privatus investuotojas galės vykdyti Daugiafunkcinio centro infrastruktūros, darželio bei jam reikalingų statinių, bibliotekos, bei minėto inkubatoriaus projektavimą ir statybas, taip pat eksploatuoti ir prižiūrėti šiuos objektus.

Taip pat numatyta, kad komplekse atsiras gimnastikai, boksui, imtynėms ar kitoms sporto šakoms skirtos patalpos, kelios futbolo aikštės, viena lengvosios atletikos aikštė, keturios sporto salės (trys skirtos krepšiniui ir viena - rankiniui), administracinės patalpos ir jaunimo nakvynės namai. Politikai pritarė, kad privačiam investuotojui būtų suteikta teisė ne tik projektuoti, statyti ir prižiūrėti pastaruosius objektus, tačiau ir valdyti juos bei naudoti komercinei veiklai.

„Valstybė mato ir sporto muziejų. Bet tai nebus muziejus, tai bus daugiau klasteris“, - sakė D.Bardauskienė.

PPP sutartis tarp savivaldybės, valstybės ir privataus investuotojo būtų sudaroma 25 metams - iš jų 3 metus vyks komplekso statyba, 22 metus privatus investuotojas turės jį prižiūrėti ir po to perduoti Vilniaus savivaldybei.

Nurodoma, kad savivaldybė įsipareigos išlaikyti neformaliojo ugdymo infrastruktūrą, išskyrus vaikų ir jaunimo nakvynės namus - tam galės būti skirta ne daugiau kaip 0,5 mln. eurų per metus.

D.Bardauskienė taip pat atkreipė dėmesį, kad sumažinus patalpas ir atsisakius kai kurių projektų, planuojamas eksploatacines išlaidas 22 metams pavyko sumažinti daugiau nei perpus - nuo planuotų 71 mln. eurų iki maždaug 33 mln. eurų.

„Statybos yra kita dalis, kaip ir planuota, visas objektas siekia 103 mln. eurų valstybės ir mūsų lėšas sudėjus. Bet jos tikriausiai mažės, kadangi mes jau atsisakėme (dalies patalpų), bet tai jau bus projektavimo etapas“, - sakė ji.

Projektas dar kartą bus derinamas ir dėl galutinio jo varianto dar kartą turės apsispręsti taryba. Tuomet jis bus derinamas su Vyriausybe.

Vasarį Vyriausybės atstovai buvo nurodę, kad preliminari viso projekto vertė sieks apie 94 mln. eurų, o ES lėšomis būtų galima finansuoti iki 75 proc. jo vertės.