Kauno miesto savivaldybės atstovai, daug metų žadantys kovoti ir baudomis grasinantys apleistų statinių šeimininkams, patys savo griuvėsių tvarkyti neskuba.

Apokalipsiniai vaizdai

Kauno vadovai dažnai grūmoja apgriuvusių statinių savininkams ir žada visomis ekonominėmis priemonėmis spausti aplaidžius savininkus, kad šie sutvarkytų savo turtą, prašo Seimo didinti netvarkomo turto mokesčius. Tačiau savivaldybė turi ir savo piktžaizdžių.

Šiaurės prospekte esančiuose garažų masyvuose jau 18 metų stūkso nebaigti statyti ir apleisti statiniai. Čia dar sovietmečiu planuota įrengti 100 vietų garažų kvartalą. Tačiau jų statybos nebuvo sėkmingos – darbininkams stumdant žemes dalis garažų sugriuvo, o užbaigti visus darbus reikėjo didelių pačių gyventojų investicijų. Be to, tuo metu garažų vertė rinkoje smuko ir suburtas būsimų savininkų kooperatyvas iširo, statiniai palikti likimo valiai.

Dabar teritorija užžėlusi krūmynais, čia voliojasi krūvos šiukšlių, išmestų padangų, statybinių, atliekų. Savivaldybės užtverta drožlių plokščių tvora buvo greitai nuplėšta, likučiai padegti.

Su griūvančiais apleistais garažais sublokuotas kitas garažų kvartalas. Jie jungiasi viena bendra siena. „50-iai mūsų bendrijos garažų iškilusi nuolatinė grėsmė, kad yranti siena užvirs ant automobilių arba sužalos ten dažnai besidarbuojančius prie mašinų žmones“, – kalbėjo nemalonioje kaimynystėje esančios garažų bendrijos pirmininkas Vytautas Pokvytis. Iš apleisto garažų kvartalo į esančiuosius šalia sunkiasi vanduo, nes čia suardyta lietaus kanalizacijos sistema.

Valdžia tik atsirašinėjo

Tvarkingų garažų savininkai daug metų pranešinėjo Kauno savivaldybei ir tada buvusiai Kauno apskrities administracijai apie apleistus statinius. Tačiau jie tegaudavo raštus, kuriuose buvo pripažįstama, kad statiniai yra avarinės būklės ir juos reikėtų perduoti vietos valdžios žinion. Tik prieš dvejus metus savivaldybė teismo keliu perėmė šį turtą, o kartu ir atsakomybę už jį. „Keista, kad valdžia dar iki tol nenugriovė nereikalingų irstančių ir krūmynais apžėlusių mūrų, nesulygino sklypo, juk savininkų čia nėra. Bet ir tada, kai savivaldybė teritoriją perėmė savo žinion, nieko nebuvo padaryta, tik sklypas aptvertas menka tvora. O veikiami laiko mūrai tebekelia vis didesnę grėsmę“, – apgailestavo V.Pokvytis.

Kauno savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Antanas Slušnys savo ruožtu pažėrė kritikos gretimų garažų savininkams. „Savivaldybė ten kelis kartus iškuopė šiukšles, bet žmonės vėl priverčia atliekų“, – priekaištavo jis.

Tikisi parduoti

A.Slušnys sakė, kad apleistų garažų masyvas bus privatizuotas. „Dokumentai jau atiduoti Privatizacijos skyriui, bet ne vieną mėnesį gali užtrukti pardavimo procedūros“, – aiškino vedėjas.

Taip pat neaišku, kada atsiras sklypo su apleistais statiniais pirkėjų.

Praktika rodo, jog privatizacija dar nereiškia statinių atgimimo. Tokių blogų pavyzdžių yra pačiose patraukliausiose miesto vietose. „Štai pasatas šalia Istorinės prezidentūros Šv.Gertrūdos gatvėje. Savivaldybė pardavė ten buvusias patalpas. Praėjo keleri metai, kai namą valdo vienas šeimininkas, o realiai ten nieko nevyksta, tik fasadas buvo uždengtas žaliu tinklu“, – pasakojo A.Slušnys.

Mieste dar yra ir daug statinių, kurių šeimininkai nėra aiškūs. Juos būtų galima pripažinti bešeimininkiais, bet ši teisinė procedūra yra itin sudėtinga ir ilgai trunkanti. Paskui būtina suformuoti ir įregistruoti griuvėsių sklypą. Tai būtina daryti net ir tada, kai juos ketinama tik nugriauti. Šiuo metu bandoma perimti 44 neturinčius šeimininkų objektus. Iš viso Kaune yra daugiau kaip 100 pastatų vaiduoklių.