Kol miesto vadovai kalba apie būtinybę išsaugoti ir atgaivinti Kauno tvirtovę, vandalai toliau niokoja caro laikų statinius.
Steigs viešąją įstaigą
"Entuziastai Kauno tvirtovės problemų negali išspręsti savarankiškai. Tam reikalinga viešoji įstaiga, kurios viena steigėjų būtų Kauno savivaldybė", – tikino "Karo paveldo centro" direktorius Vladimiras Orlovas.
Savivaldybės tarybos kolegija pritarė siūlymui steigti viešąją įstaigą, kuri spręstų caro laikų Kauno tvirtovės problemas. Vienu šios viešosios įstaigos steigėju sutiko tapti pati savivaldybė. Tai suteiks galimybę pretenduoti į Europos Sąjungos fondų lėšas.
Viešosios įstaigos steigimui dar turės pritarti taryba. V.Orlovo teigimu, kauniečiai į apleistus fortus žvelgia kaip į miesto problemą, nes neprižiūrimi ir nesaugomi fortifikaciniai statiniai virto apleistomis teritorijomis.
Kol apie griūvančius Kauno fortus tik kalbama, juose šeimininkauja neaiškaus plauko asmenys, kuriems tikrai nerūpi išsaugoti paveldą. Vakar dieną VI forte taip pat šeimininkavo chuliganai, o pro duris virto juodi deginamų padangų dūmai.
"Tai nusikaltimas, žala kultūros ir istorijos paminklui, pavojus netoliese gyvenantiems žmonėms. Norėtųsi, kad savivaldybė būtų geras šeimininkas ir skirtų šiek tiek lėšų objektui, kurio vertė viršija kelis milijonus", – pastebėjo V.Orlovas.
Šiuo metu visi VI forto statiniai priklauso savivaldybei. Apie 10 ha dydžio žemės sklypas aplink juos nėra suformuotas.
Lagamino niekas neatneš
Pasak V.Orlovo, su savivaldybe įkūrus naują viešąją įstaigą, pirmiausia reikia spręsti, kaip VI forte įkurti karo technikos muziejų.
"Aiškinsimės, kokių dokumentų reikia, kokios institucijos už tai atsakingos", – pirmuosius žingsnius numatė V.Orlovas. Sutvarkius forto registracijos reikalus, bus galima rūpintis finansavimu.
Jis neabejoja, kad VI fortą, o vėliau ir kitus Kauno tvirtovės objektus galima atgaivinti rengiant projektus Europos fondams, kurie dar tebėra atviri Lietuvai. Fortams atgaivinti lėšų galima gauti iš įvairių programų, kurios rūpinasi paveldo objektų pritaikymu visuomenės poreikiams, ekologiniais pažintiniais ar karo istorijos projektais.
"Niekas neateis iš Europos Sąjungos ir lagamino su pinigais neatneš. Turime patys tuo pasirūpinti. Senokai tai buvo galima padaryti, jei tik savivaldybėje būtų kas nors tuo užsiėmęs", – dėl valdžios neveiklumo apgailestavo V.Orlovas.
Jis tikino, kad Karo istorijos centras pasirūpins sąlygomis, būtinomis viešosios įstaigos darbui. "Iš savivaldybės neprašysime jokių malonių – pinigų, etatų, patalpų", – žadėjo V.Orlovas.
Yra gerų pavyzdžių
"Svarbu, kad naujojoje viešojoje įstaigoje dirbtų žmonės, kuriems Kauno tvirtovė rūpi. Jei tokių žmonių rasime, reikalai tikrai pajudės", – pastebėjo vicemeras Rimantas Mikaitis. Jis vadovauja savivaldybės sudarytai darbo grupei, kuri rūpinasi fortų pritaikymu visuomenės poreikiams.
Darbo grupės narių manymu, viešosios įstaigos steigimas su savivaldybe yra geriausia išeitis, nes galima pretenduoti į europinius pinigus.
Kaip pavyzdį R.Mikaitis pateikė dvi viešąsias įstaigas, kurios buvo įsteigtos su savivaldybe, kad galėtų rengti europinius projektus. Gavus lėšų iš Europos Sąjungos, Pažaislyje pradėtas rekonstruoti Svečių namas, o Kauno senamiestyje pajudėjo Šv.Jurgio bažnyčios sutvarkymo darbai. Vieną viešąją įstaigą su savivaldybe įsteigė Pažaislyje šeimininkaujančios seserys kazimierietės, kitą – broliai pranciškonai.
Pasak R.Mikaičio, prieš pradedant konkrečius darbus VI forte, savivaldybė privalo sutvarkyti visą dokumentaciją. "Kariuomenė yra pažadėjusi VI forto išminavimo darbus, tačiau jų negalima pradėti, kol nėra suformuotas žemės sklypas ir neaiškios jo ribos. Reikia parengti specialųjį planą", – vardijo vicemeras.
Jis pripažino, kad būtina kuo greičiau steigti viešąją įstaigą ir dėl VI forto apsaugos. Šio objekto dabar niekas nuolat nesaugo.
Naujausi komentarai