"Kai trūksta politinės valios, tada lemia aplinkybės – jeigu pavyks padaryti vienu ypu, vadinasi, pavyks, o jei ne – atsiranda atidėliojimai, veliamasi į įvairias sąmokslų teorijas", – svarsto architektas Algirdas Kaušpėdas.

Kaimynai šluosto nosį

Vilniaus miesto savivaldybės viešoji įstaiga "Go Vilnius" neseniai pranešė atlikusi analizę, kad pernai sostinėje vykusių 600 tarptautinių renginių atnešta bendra ekonominė vertė šaliai siekė 57 mln. eurų. Tačiau tai buvo maži renginiai, vidutiniškai apie 113 dalyvių. O tarptautinių kongresų, kuriuose dalyvautų 500–1 000 ir daugiau dalyvių, ekonominė nauda valstybei galėtų būti dešimtis kartų didesnė. Pavyzdžiui, apie 2 000 dalyvių suburiantis renginys atneštų ekonominę naudą, siekiančią apie 1,5 mln. eurų. Mat į verslo kongresus atvykę užsienio svečiai miesto viešbučiams, kavinėms ir kitoms pramogoms išleidžia gerokai didesnes pinigų sumas negu eiliniai turistai.

Tačiau Vilniuje ir Lietuvoje nėra kur organizuoti tarptautinių renginių dideliam dalyvių skaičiui. Tokia vieta jau šiemet turėjo tapti rekonstruoti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, virtę tarptautinių kongresų centru su 2 500 vietų posėdžių sale, 10 transformuojamų konferencijų salių po 156–500 vietų, susitikimų kambariais, parodų salėmis, kavinėmis. Dar 2015 m. rūmų ir gretimos teritorijos pertvarkymą Vyriausybė pripažino valstybei svarbiu projektu. Tai reiškė, kad su juo susiję sprendimai bus priimami per įmanomai trumpiausią terminą, tačiau praėjo 4 metai, o rūmai vis dar stūkso apleisti.

Jų rekonstrukcijos pabaiga keletą kartų buvo atidėliojama. Viena priežasčių – įtarimai korupcija. Įgyvendinti projektą Vyriausybė pavedė valstybės valdomam Turto bankui, šis už 5,6 mln. eurų išpirko pastatą iš bankrutavusios Ūkio banko investicinės grupės. Per viešą konkursą dėl rūmų pritaikymo konferencijų centrui 2017 m. pradžioje paaiškėjo, kad potencialios jo laimėtojos UAB "Irdaiva" darbuotojas tuo pat metu darbavosi ir Turto banke, negana to – buvo ir rangos konkurso komisijos nariu. Bendrovę krėtė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, jos savininkas kurį laiką praleido tardymo izoliatoriuje.

Siekdama atnaujinti pirkimą, "Irdaiva" mynė teismų slenksčius, tačiau nieko nepešė. Prieš keletą savaičių šiai bendrovei, pakeitusiai pavadinimą į "Active Construction Management", iškelta bankroto byla.

2018 m. Vyriausybė nusprendė skirti projektui iki 29 mln. eurų iš Valstybės investicijų programos. Tuomet skelbta, kad kongresų centro įrengimas bus baigtas iki 2021 m., o 2022-aisiais galės priimti svečius. Šiuo metu, sprendžiant iš to, kaip suplanuotos valstybės investicijų programos lėšos, 2022 m. rangos darbai vargu ar bus baigti.

Hipotetiškai skaičiuojant, jeigu per metus naujame kongresų centre vyktų bent 10 didelių renginių, jų ekonominė nauda per 3 metus galėtų viršyti projektui skirtas valstybės investicijas. Kol Lietuva trypčiojo prie valstybei svarbaus projekto, kaimynai latviai Rygoje baigia statyti savo Kongresų rūmus, kurie bus didžiausi Baltijos šalyse ir duris atvers jau kitais metais.

Derinimams galo nematyti

Valstybės įmonė Turto bankas jau du kartus atidėjo būsimo kongresų centro operatoriaus konkursą. Jo sąlygos pirmą kartą viešai buvo paskelbtos dar pernai, minėta, kad susidomėjo šeši potencialūs dalyviai, vyko rinkos konsultacijos. Tačiau šių metų liepą planuotas viešo konkurso skelbimas buvo atidėtas iki spalio, kai įsigaliojo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisos, leidžiančios būsimą kongresų centrą išnuomoti ilgesniam laikui negu 10 metų. Manyta, kad šios sąlygos pakeitimas pritrauks į operatoriaus konkursą daugiau pretendentų.

Tačiau spaliui baigiantis Turto bankas vėl informavo, kad konkurso skelbimas atidedamas. Įmonės komunikacijos vadovas Tomas Bagdonas "Vilniaus dienai" aiškino, kad užtruko projekto derinimo darbai.

Dėl datos nenorime spekuliuoti, tačiau projektas toliau tęsiamas, ir kai bus aiškūs visi sprendiniai, informuosime rinkos dalyvius.

"Manome, kad būsimas operatorius turi turėti aiškius atsakymus dėl esminių projekto detalių, tai padidintų ir konkurso dalyvių skaičių, todėl ir nuspręsta atidėti konkursą. Liko suderinti sprendimus dėl pastato inžinerinių tinklų tiesimo kapinių fizinio poveikio apsaugos zonoje, planuojamo priestato pamatų įrengimo, erdvių išdėstymo, taip pat dėl žydų kultūros paveldo įamžinimo teritorijoje ir pastate. Dėl datos nenorime spekuliuoti, tačiau projektas toliau tęsiamas, ir kai bus aiškūs visi sprendiniai, informuosime rinkos dalyvius apie planuojamą nuomos konkurso paskelbimo datą", – teigė Turto banko atstovas.

Pasak jo, šiemet projektas buvo kelis kartus viešai pristatytas potencialiems operatoriams ir iš jų sulaukta konstruktyvių pastabų. Taip pat vyko susitikimas su rūmų prieigose gyvenančiais gyventojais, kurie domėjosi eismo organizavimu Vilniaus kongresų centro teritorijoje.

"Kaip reikalauja įstatymai, Vilniaus kongresų centro rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų viešas svarstymas buvo įgyvendintas dar 2016 m., tačiau tiek dėl projekto masto, tiek dėl įgyvendinimo etapų, tiek dėl kultūrinio paveldo jautrumo – ir paties pastato, ir teritorijos – vyksta susitikimai su suinteresuotomis pusėmis. Nuolatinis bendradarbiavimas dėl jiems aktualių klausimų vyksta ir su Lietuvos žydų bendruomene bei Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu", – vardijo T.Bagdonas.

Teismas darbų nestabdė

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai 1973 m. buvo pastatyti senųjų Šnipiškių žydų (Piromonto) kapinių vietoje. Dėl to šių metų gegužę jų rekonstrukcija buvo apskųsta teismui. Izraelio pilietis Yosefas Yizhakas Pinesas pateikė ieškinį, kuriuo prašoma užkirsti kelią valstybinės reikšmės projektui, nes jo metu esą būtų išniekinti palaikai. Mat žydų tradicijos kategoriškai draudžia ardyti kapavietes ir vykdyti jose darbus, nesusijusius su ritualų atlikimu.

Teismo posėdžio data dar nepaskirta. Atsakovas šioje byloje yra Turto bankas, o tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Lietuvos žydų bendruomenė. Pastaroji prieš porą metų viešai paneigė žydų ultraortodoksų platinamus gandus dėl niekinamų kapinių, mat paminklai jose jau seniausiai sunaikinti ir carinės, ir sovietinės valdžios, o Vilniaus Gaono, jo šeimos ir daugelio kitų iškilių žydų tautybės žmonių palaikai perkelti į veikiančias Sudervės žydų kapines. Bendruomenė yra pritarusi kapinių apsaugos specialiajam planui, o pagal jį visi žemės judinimo darbai rekonstrukcijos metu derinami su Lietuvos žydų bendruomene ir su Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu.

Pasak T.Bagdono, teismas šioje byloje nėra pritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, tad teisminis procesas netrukdo Turto bankui toliau įgyvendinti projektą.

"Juo siekiama ne tik Vilniaus koncertų ir sporto rūmus paversti Vilniaus kongresų centru, tačiau ir įamžinti žydų kultūrinį paveldą. Planuojama, kad pastato viduje būtų nuolatinė žydų kultūrinio paveldo ekspozicijų erdvė, o centro teritorija virstų senųjų žydų kapinių atminimo vieta.

Todėl ieškinį vertiname kaip tam tikrą nesusikalbėjimą. Kad jo būtų mažiau, esame pakvietę ieškovo atstovus susitikti su mumis, susipažinti su projektu ir planuojamu žydų paveldo įamžinimu", – teigė T.Bagdonas.

Kaina negalutinė?

Kai 2015 m. Turto bankas išpirko Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, tuometis premjeras Algirdas Butkevičius vylėsi, kad jų rekonstrukcija į kongresų centrą galėtų kainuoti apie 11,6 mln. eurų. 2017 m. nesėkmingai pasibaigusiame rangos darbų konkurse "Irdaiva" kartu su konsorciumo partneriais pasiūlė rekonstrukcijos darbus atlikti už 27,79 mln. eurų. Ši kaina pasirodė aiškiai per didelė Viešųjų pirkimų tarnybai, ir ši pareiškė, kad Turto bankas turės iš naujo svarstyti projekto biudžetą. O 2018 m. premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė, kaip minėta, nusprendė skirti šiam projektui vystyti iki 29 mln. eurų.

Pasirodo, ši kaina gali dar išaugti.

"Plėtodami projektą, orientuojamės į šią sumą. Ar ji pakankama galutiniam įgyvendinimui, bus aišku, kai bus suderinti visi sprendiniai. Šiandien to dar nėra padaryta", – atskleidė Turto banko atstovas T.Bagdonas.

Atsivertus 2020 m. valstybės biudžeto projektą, Valstybės investicijų programą Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatų komplekso rekonstrukcijai numatyta skirti vos 460 tūkst. eurų, o 2021 ir 2022 m. – atitinkamai 13,256 ir 13,454 mln. eurų. Numatoma priemonės likutinė vertė 2020 m. sausio 1 d. nurodyta 27,170 mln. eurų. Ar tai reiškia, kad 1,83 mln. eurų iš bendros projekto sumos jau panaudota, o rekonstrukcijos pradžios nė horizonte nematyti?

T.Bagdonas aiškino, kad 27,170 mln. eurų suma yra numatyta kaip investicijos į projektą, kurios bus įtrauktos į Vilniaus kongresų centro kapitalą, o 1,83 mln. eurų – projekto įgyvendinimo išlaidos, kurios nebus įtrauktos į būsimo objekto kapitalą.

Kol kas viešai žinoma tik apie vieną pirkinį, skirtą koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijai įgyvendinti: šių metų sausį Turto bankas pasirašė beveik 722 tūkst. eurų vertės sutartį dėl techninio projekto parengimo. Viešąjį konkursą laimėjo 4 bendrovių grupė – priešprojektinius pasiūlymus rengusi Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma, "Archimenai", Projektavimo ir restauravimo institutas ir Vilniaus architektūros studija. Valstybė šiems metams buvo numačiusi skirti rekonstrukcijos projektui 754 tūkst. eurų.

T.Bagdono teigimu, techninis projektas finansuojamas 3 etapais: pirmoji dalis numatyta šiemet, kita dalis – kitąmet, o trečioji – projektui įžengus į rangos darbų stadiją, kadangi kartu su projektu buvo perkama ir projekto vykdymo priežiūra.

"Minimi 722 tūkst. eurų apima visas paslaugas, o techninis projektas yra laikomas kapitaline investicija, todėl 460 tūkst. eurų kitąmet yra numatyti techninio projekto sutarties vykdymui užtikrinti", – patikslino Turto banko atstovas.

K. Kovalėlio / Fotobanko nuotr.

Kodėl mums nesiseka?

Žinomas architektas, legendinės grupės "Antis" įkūrėjas ir siela A.Kaušpėdas, komentuodamas buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų situaciją, tik atsiduso: "Yra tokių vietų, kurios tarsi prakeiktos, tiesiog ten nesiseka nieko įgyvendinti. Ir savo praktikoje esu turėjęs keletą panašių istorijų, kur, atrodo, idėja gera, bet nekrenta korta, ir viskas."

Iš tiesų nuo 2004 m., kai buvo pastatyta "Siemens" arena, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorijoje buvo planuojami ir daugiabučiai, ir daugiafunkcis kompleksas su stadionu bei viešbučiais už 200 mln. eurų. Planai liko tik popieriuose. Nuo nugriovimo pastatą išgelbėjo kultūros paveldo sergėtojai, 2006 m. įtraukę jį į Kultūros vertybių sąrašą. Bet nuo 2009 m. dėl priešgaisrinės saugos trūkumų ten buvo uždrausti bet kokie renginiai ir pastatas apmirė.

Yra tokių vietų, kurios tarsi prakeiktos, tiesiog ten nesiseka nieko įgyvendinti.

"Aš labai mėgdavau tą salę, ten puiki akustika, – teigė A.Kaušpėdas. – "Antis" ten daug kartų koncertavo, ir paskutinis mūsų koncertas 2003 m. rudenį vyko Vilniaus sporto rūmuose. Pats pastatas tais laikais buvo vienas iš drąsiausių konstruktyvinių sprendimų – tikras modernusis XX a. paveldas, ir jį būtina išsaugoti."

Architekto vertinimu, sprendimas buvusius koncertų ir sporto rūmus pritaikyti konferencijų paskirčiai yra pats tinkamiausias, mat Vilniuje pastatyta ir dar statoma nemažai viešbučių, šiam verslui konferencijų centras suteiks antrą kvėpavimą, o mokesčiai papildys valstybės biudžetą.

"Bet tokie grandioziniai projektai, kaip sporto rūmai ar nacionalinis stadionas, reikalauja labai stiprios politinės valios, kad būtų įgyvendinti be didelių problemų. Valdžios keičiasi, keičiasi požiūriai, galų gale ir ekonominė situacija. O kai trūksta politinės valios, tada lemia aplinkybės – jeigu pavyks padaryti vienu ypu, vadinasi, pavyks, o jei ne – atsiranda atidėliojimai, veliamasi į įvairias sąmokslų teorijas, – svarstė A.Kaušpėdas, neatmesdamas tikimybės, kad poveikį turi ir tarptautinė opinija. – Viskas turi reikšmės, bet jeigu valstybė priėmė sprendimą, reikia dirbti. Kryptingai dirbti su interesų grupėmis, ir su žydų bendruomene, ir su visais kitais proceso dalyviais. Jeigu tik dairysimės atgal, strigs net ir patys geriausi projektai."