Vardų keitimo banga: gyventojai vis dažniau atsisako gimimo vardų

Vilniuje gyvenanti ir dirbanti juvelyrė jau kuris laikas prisistato Vakarės vardu, tačiau nuo gimimo buvo vadinama kitaip.

„Mokykloje vadindavo Vaida, atestatą pasiėmiau su Vaidos vardu, oficialiai pasikeičiau – 21-erių buvau“, – pasakojo juvelyrė Vakarė Vareikaitė.

Perversmas įvyko paauglystėje – ji jautė, kad tėvų išrinktas vardas ne jos ir ne jai.

„Tiesiog kažkaip jis man nelipo. Šiais laikais gali pasikeisti, ką gamta davė, o vardas duotas žmogaus“, – sakė V. Vareikaitė.

Išsirinkus, kaip norėtų vadintis, laukė oficiali procedūra. Vakarė sako, kad vardą pasikeisti užtruko greičiau nei įsivaizdavo.

„Labai greitai – parašiau prašymą, man pasakė, kad jis bus nagrinėjamas. Negali iškart patenkinti, turi pirmiausia patikrinti, ar nesu paieškoma teisėsaugos, ar nėra bandymas pasislėpti“, – aiškino V. Vareikaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Iš dalies panaši istorija ir šiuo metu Vilniuje gyvenančio Jogailos. Jaunas vyras gimė ir užaugo Visagine, tačiau jo dokumentai pakeisti dar būnant nepilnamečiu.

„Turiu du vardus – Ivan Jogaila. Iš esmės pirmą vardą gavau senelio garbei, tėtis davė tą vardą, o mama norėjo antro vardo. Mama į ateitį nužiūrėjo, sako: sūnau, tau bus sunku su rusišku vardu ateityje“, – pasakojo vilnietis Ivanas Jogaila Semeniukas.

Antras vardas atsirado būnant maždaug penkiolikos, tiesa, ne visi visaginiečiai tai suprato, ypač bendraklasiai.

„Buvo pašaipų, kunigaikščiu pradėjo vadinti – kunigaikštis, vieno vardo neužtenka, du vardus turi“, – prisiminė vyras.

O procedūroje keičiant vardą – net jei ir mamos iniciatyva – galutinį žodį reikėjo tarti pačiam.

„Pamenu, darbuotoja paklausė: ar tu tikrai nori? Mane nusivedė atskirai į kabinetą – ar tikrai nori antro vardo, be mamos“, – pasakojo jis.

Tiek Jogaila, tiek Vakarė prie savo naujų vardų jau pripratę, tačiau pastaruoju metu stebima, kad norinčių pasikeisti vardus vis daugėja.

„Matome, kad kasmet po 10 proc. auga tie skaičiai“, – teigė Vilniaus savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolanta Kuzmienė.

Per penkerius metus prašymų skaičius išaugo dvigubai ir pastaruoju metu perkopė pusę tūkstančio. Atmetama apie 5 procentus.

„Jeigu neatitinka gramatinių reikalavimų, neatitinka lyties“, – aiškino J. Kuzmienė.

Teisininkai kalba ir apie praktikoje buvusius išskirtinius atvejus.

„Asmenys norėjo personažais pavadinti savo sūnų Romeo, galūnė neatitiko lietuvių kalbos taisyklių, todėl nebuvo leista. Galima eiti teisminiu keliu, bet tai nėra dažni atvejai“, – sakė teisininkė Sandra Mulevičiūtė.

Kaip dėl nelietuviškų raidžių varduose?

„Raidės X ar W gali būti pagal tautinį vardyną“, – nurodė J. Kuzmienė.

Ar būna ginčų su translyčiais asmenimis?

„Jeigu asmuo turi transseksualumo diagnozę ir pateikia pažymą apie tai, galime pakeisti vardą, tačiau lyties įrašą turi keisti teismo keliu“, – paaiškino J. Kuzmienė.

Paskutiniais metais 83 prašymai buvo pateikti ir paauglių – jaunesnių nei 16 metų.

„Neribotai“, – į klausimą, ar yra taisyklės, kiek kartų per gyvenimą galima vardą keisti, atsakė J. Kuzmienė.

„Gal paprastesnio nori, gal kaip tik dėmesio“, – svarstė praeivė.

„Net nesusimąsčiau apie tai kažkaip“, – sakė praeivis.

„Jeigu rusiškas, tai bando sulietuvinti, vienintelė priežastis būtų“, – aiškino kitas vyras.

„Nebent labai negražus – kai buvo Ramindranatas, tai žmogus pasikeičia“, – sakė praeivis.

„Absoliučiai palaikau – darykime, ką norime“, – teigė moteris.

„Na, kaip pasakyti, teisės aktais galima tai sustabdyti, kad nekaitaliotų“, – svarstė vyras.

Nebent labai negražus – kai buvo Ramindranatas, tai žmogus pasikeičia.

Procedūra nesudėtinga – pareiškėjai gali kreiptis tiek elektroniniu būdu, tiek gyvai. Vardo keitimas kainuoja kiek keli kavos puodeliai.

„Rinkliava – 12 eurų“, – nurodė J. Kuzmienė.

Tiesa, gerokai daugiau teks susimokėti už keičiamus dokumentus.

„Dabar keisti savo asmenybę tapo madinga“, – teigė Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius.

Žinomas psichiatras pajuokauja ir apie save.

„Buvo patyčių daug – ne tau, Martynai, mėlynas dangus, bet nebuvo minties pasikeisti“, – sakė M. Marcinkevičius.

Kodėl būtent dabar ir kodėl keitimų daugėja, ir ar nebus taip, kad ateityje vardai bus keičiami dar dažniau, – psichiatras turi savo įžvalgų.

„Rizika yra ne dėl vardo, o dėl to, kad yra konfliktas su savo asmenybe. Turime nemažai pacientų, kurie keičia vardus – ne pats keitimas, o priežastis yra rizika. Nesusigyvena su savo asmenybe, jaučiasi tapę kažkuo kitu – tokių yra nemažai“, – aiškino M. Marcinkevičius.

Tačiau, be tapimo kažkuo, yra ir paprastesnių atvejų – kai nesutampa tėvų įsivaizdavimas ir vaikui parenkamas vardas, pavyzdžiui, labai senoviškas ar iš itin populiaraus telenovelės serialo.