Viešosios įstaigos "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS) vadovės šukuoja Seimo koridorius. Vakar joms teko atlaikyti vieną po kito net du – parlamentinio komiteto ir komisijos – posėdžius. Gerų žinių nesulaukta nė viename.

Pažado netesėjo

Nors kultūros ministras Remigijus Vilkaitis prieš kelias savaites žadėjo pirmomis vasario dienomis išsklaidyti virš VEKS programos vykdytojų galvų pakibusį nežinomybės debesį dėl projektų finansavimo, vakarykščiame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete ministrui to įvykdyti nepavyko.

Kai kurių VEKS projektų atsisakyta, daugumos biudžetas smarkiai aptirpo, tačiau bendra kultūrinės programos vertė vis dar viršija valstybės galimybes. Žinia, vietoj pernai numatytų 41 mln. litų Vyriausybė šių metų biudžete programai skyrė 25 mln. litų. "Žmonių programai" finansuoti 5 mln. atriekė Vilniaus miestas.

Prašo papildomų 7 mln. litų

Šių lėšų oriai įgyvendinti VEKS programą esą nepakanka. "Tai yra net ne esamos programos apkarpymas, o naujos programos kūrimas iš senosios duženų. Geriau dabar pasakyti, kad papildomų lėšų nėra, atsisakyti nacionalinės programos ir atiduoti esamas lėšas vargstančiai valstybei", – ironijos neslėpė VEKS direktorė Elona Bajorinienė.

Ji prisipažino neįsivaizduojanti, kad programą būtų įmanoma įvykdyti už dabartinius pinigus.

Esą VEKS programą, išsaugant jos pagrindus, įstengtume įgyvendinti tik papildomai jai atseikėjus 7 mln. litų. Girdi, 37 mln. litų – optimalus biudžetas, jis leistų realizuoti projektus nenusmukdant kokybės ir neprarandant programos esmės.

Priminė infrastruktūros projektus

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pirmininkas Valentinas Stundys po posėdžio žurnalistams sakė, kad rasti papildomų pinigų yra bendras rūpestis.

"Matydamas biudžeto eilutes galiu drąsiai sakyti – iš tikrųjų lėšų ten rasti galima", – neabejojo jis.

Tačiau R.Vilkaitis atkreipė dėmesį gavęs premjero Andriaus Kubiliaus patikinimą, kad papildomų pinigų skirta nebus.

Posėdyje dalyvavę VEKS projektų vykdytojai atvirai suabejojo, ar tikrai nėra kaip rasti papildomų pinigų. Pasigirdo siūlymų lėšų ieškoti infrastruktūros projektuose, kuriems numatoma skirti dukart daugiau lėšų nei meninėms programoms. Esą nesąžininga, kad meninių programų finansavimas mažinamas, o infrastruktūros projektai finansuojami pagal senas sąmatas.

Milijoninės vertės interneto svetainės

Pasibaigus Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžiui VEKS vadovės išskubėjo į parlamentinio Antikorupcijos komisijos darbo grupės posėdį.

Jame E.Bajorinienei ir VEKS vykdomajai direktorei Daliai Bankauskaitei teko atsakyti į ne vieną parlamentarų užduotą nepatogų klausimą. Komisijos darbo grupės nariams įtarimų sukėlė įstaigos prašomų lėšų iš Vilniaus savivaldybės pagrįstumas. Pavyzdžiui, interneto sklaidos projektams 2009-iesiems iš savivaldybės prašoma 862 tūkst. litų, nors pernai interneto vystymo programai jau buvo išleista per pusę milijono litų. O interneto svetainių kūrimą už 700 tūkst. litų nuo praėjusių metų birželio tiria sostinės prokurorai.

Posėdyje dalyvavusi prokurorė atkreipė dėmesį, kad ji įtaria, jog atliekamo tyrimo apimtis bus labai didelė.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovas sakė, kad tarnyba oficialių tyrimų neatlieka, nors skundų yra sulaukusi. Jis atkreipė dėmesį, kad VEKS trūksta lėšų panaudojimo kontrolės, o įstaiga administruojama prastai.

Išlaidos kelionėms bado akis

Darbo grupės narei Aurelijai Stancikienei labiausiai užkliuvo tai, kad šiems metams VEKS iš Vilniaus miesto savivaldybės prašo 600 tūkst. litų komandiruotėms. Pernai joms įstaiga išleido 496 tūkst. litų.

Parlamentarai paprašė, kad E.Bajorinienė išsamiai pagrįstų, kur, kada ir kiek įstaigos darbuotojų keliavo.

"Man tai neįsivaizduojamai didelės sumos. Jos bado akis, negalime palikti klausimo neatsakyto", – kalbėjo A.Stancikienė.

Komandiruotėms ir interneto sklaidai išleistas lėšas pagrindžiančius dokumentus įstaiga darbo grupei įsipareigojo pateikti per savaitę.

Akmenys į A.Zuoko daržą

Antikorupcinės komisijos darbo grupės akiratyje atsidūrė ir pernai liepą Vilniuje koncertavusios islandų dainininkė Björk koncertas, kuriam iš VEKS buvo atrieka 800 tūkst. litų. Visas projekto biudžetas siekė apie 2 mln. litų.

Darbo grupė apstulbo išgirdusi, kad koncertą organizavusios viešosios įstaigos "Vilniaus festivaliai" direktorius Remigijus Merkelys buvo ir VEKS tarybos narys.

E.Bajorinienė neslėpė, kad jo buvimas taryboje buvo lemiamas priimant sprendimus dėl Björk koncerto.

"Pavyzdžiui, tarybos darbotvarkėje buvo svarstomi trys klausimai, o R.Merkelys pasiūlydavo įtraukti ketvirtą – Björk. Tarybos pirmininkas A.Zuokas tai ir padaro, o taryba nusprendžia projektui pritarti ir atlikėjos honorarą finansuoti per įstaigą. Pasigirdus kritikai taryba gūžčioja pečiais ir aiškina, kad ji atlieka tik patariamąją funkciją", – pasakojo E.Bajorinienė.

Tuo metu darbo grupėje dirbęs VEKS tarybos pirmininkas A.Zuokas iš posėdžio buvo išėjęs, todėl šių teiginių nei paneigė, nei patvirtino.

Politinis situacijos vertinimas

"Ir R.Merkelys nebuvo nusišalinęs iš tarybos? Čia nėra ką pridurti. Turime STT ir prokuratūros atstovus – tirkite", – pasiūlė A.Stancikienė.

Darbo grupės vadovas Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad parlamentarai nėra finansų specialistai, analitikai ar ekspertai, todėl VEKS finansinės buhalterijos jiems ištirti greičiausiai bus neįmanoma. Tam esą neužtektų nė pusės šimto darbo grupės susirinkimų. Prokuratūros atliekamo tyrimo ir Valstybės kontrolės pradėto VEKS finansinio audito Seimo nariai dubliuoti neketina.

"Tačiau mes kelsime klausimus, viešinsime ir atliksime politinį situacijos vertinimą", – užtikrino J.Razma.