Kaip BNS informavo savivaldybė, prieš dvejus metus pasirašytoje taikos sutartyje „Kirdiejų rūmai“ buvo įsipareigoję per mėnesį kreiptis dėl statybos leidimo, o per trejus metus atlikti pastatų kapitalinį remontą.

„Atsižvelgiant į tai, kad „Kirdiejų rūmai“ dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją taip ir nesikreipė ir kapitalinio remonto darbai patalpose vis dar nėra pradėti, Savivaldybė kreipėsi į teismą dėl patalpų B. Radvilaitės g. 4, 6, nuomos sutarties nutraukimo, įmonės iškeldinimo iš savivaldybei priklausančių patalpų bei nuostolių atlyginimo“, – nurodė savivaldybė.

Savivaldybė prašo priteisti 52,2 tūkst. eurų nuostolių už nemokėtą nuomą bei 5 proc. metines palūkanas, iškeldinti įmonę iš rūmų su visu jai priklausančiu turtu. Tiesa, teismas ieškinio nepriėmė nurodydamas, kad bylą nagrinėti yra ne šio teismo kompetencija.

Bendrovė „Kirdiejų rūmai“ netiesiogiai valdoma „Arvi“ grupės savininko Vidmanto Kučinsko šeimos per jai priklausančią įmonę. Su įmone BNS nepavyko susisiekti.

Pernai po daugelį metų trukusių teisminių ginčų savivaldybės tarybos pritarimu pasirašyta taikos sutartis, numačiusi, kad nenaudojami rūmai per trejus metus privalės būti suremontuoti ir atverti visuomenei, pritaikyti kultūriniams renginiams.

Mainais už tai savivaldybė žadėjo atsisakyti pretenzijų dėl beveik 0,5 mln. eurų – bendrovei vietoje to buvo leista sumokėti penktadalį susikaupusios skolos už pastatų nuomą, t.y. apie 35 tūkst. eurų.

Bendrovė buvo atleista nuo 4650 eurų mėnesinio nuomos mokesčio, tačiau pinigus kaip garantą turėjo mokėti kol vyks rekonstrukcija – pinigus žadėta grąžinti bendrovei, jei ši įvykdys įsipareigojimus. Be kita ko, bendrovė turėjo registruoti sutvarkytą turtą savivaldybės vardu.

Nuomos sutartis galioja iki 2033-iųjų.

Kirdiejų rūmai pirmąjį kartą rašytiniuose šaltiniuose minimi XVII a. pirmoje pusėje. Iki 1842 metų, kai rūmai buvo uždaryti, pastatas ir jam priklausanti teritorija buvo vienas turtingiausių botanikos sodų Rytų Europoje.

Sovietmečiu rūmai buvo naudojami visuomeniniams tikslams, atgavus nepriklausomybę, penkerius metus jame veikė vienas pirmųjų Lietuvoje skvotų „Barbora“. 2005 metais rūmai buvo įtraukti į valstybės saugomų objektų sąrašą.