Liūdnai pagarsėjęs vertimų biuras Laisvės alėjoje ir toliau šiurpina pirmąkart ten užsukančius klientus, tačiau netvarka niekaip nepažabojama.

Ketina kreiptis į teismą

Užstatas už dokumento vertimą – asmens pasas ir keliasdešimt litų. Vėliau – nei vertimo, nei piniginio "garanto", o ir pasą gali tekti atsiimti su policijos palyda. Kitu atveju vertimo kaina gali netikėtai keliskart išaugti. Tokia sunkiai įsivaizduojama tvarka jau nebe pirmi metai vyrauja viename Kauno vertimų biurų.

Į "Kauno dienos" redakciją kreipėsi keli skaitytojai, kone identiškai išlieję savo nuoskaudas dėl sumokėtų pinigų ir už tai negautų vertėjų paslaugų. Besikreipusieji pasakojo turėję reikalų su vertimų biuro, esančio Laisvės alėjos 51a name, darbuotojomis. Tik patys savo kailiu patyrę minėtos kontoros klastą ir apgaulę, kauniečiai sako vėliau sužinoję, kad į tokią situaciją jie pateko ne pirmi.

"Noriu surasti daugiau nukentėjusių žmonių. Visai šiai netvarkai turi būti padarytas galas. Teisėsaugininkai patarė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Taip ir ketinu padaryti, bet manau, kad keliese būtų kur kas efektyviau", – Andrius Damijonaitis neslėpė įtūžio.

Vyras pasakojo dar šių metų gegužę nuėjęs į minėtą vertimų biurą norėdamas, kad būtų išverstas ir notariškai patvirtintas pagrindinis asmens paso puslapis. Dokumentus priėmusi biuro vadovė Eglė Ernesta Lumbienė paėmė ne tik dokumento originalą, bet ir 50 litų užstatą bei pažadėjo darbą atlikti per keturias dienas, o apie parengtą vertimą klientui pranešti telefonu.

"Jau nuo pat pirmos akimirkos pasirodė keista, kad turėdama rankose mano paso originalą, ji dar paprašė pinigų. Sakė, kad maždaug tiek turėtų ir kainuoti vertėjo paslaugos, – prisiminė A.Damijonaitis. – Sumojau paprašyti pažymos dėl paliekamo paso ir 50 litų, bet man buvo atkirsta, kad tokios neišduodamos."

Pasą atgavo, užstato – ne

Kamuojamas negeros nuojautos, vyras užėjo į kitą vertimų biurą pasiteirauti apie jų darbo tvarką. Ten paaiškėjo, kad jokie piniginiai užstatai nereikalingi, o ir vertimą padarytų vos per pusvalandį bei visa tai kainuotų maždaug perpus pigiau.

Po akimirkos grįžęs į E.E.Lumbienės vertimų biurą, vyras paprašė grąžinti jam pasą ir sumokėtus pinigus, mat kitur vertėjų darbas atrodo kur kas patikimiau. Čia A.Damijonaitis susidūrė su bene tradicine pasakaite, esą pinigų jam niekas negrąžins, nes vertimas jau atliktas, tačiau jo irgi dar negali atiduoti, kadangi "neįmanoma susisiekti su vertėju". Galiausiai E.E.Lumbienė pasidarė kliento paso kopiją, o originalą atidavė jam.

A.Damijonaitis suskaičiavo iš viso jį apmulkinusioje kontoroje lankęsis septynis kartus, tačiau nepavyko atgauti nė dalelės sumokėtų pinigų. Kartą jam žadėta, kad vertimas kainuosiąs 17 litų, o likusi suma (33 litai) bus grąžinta, tačiau vėliau biuro darbuotojos pareiškė, kad, pagal jų vidaus taisykles, užstatai negrąžinami. Beje, iki šiol kaunietis neatgavo ne tik pinigų, bet ir ilgai žadėto paso puslapio vertimo.

"Net ir nuėjus su vienu liudytoju, vertimų biuro vadovė elgėsi lygiai taip pat ciniškai. Ji rišliai nepaaiškino, dėl ko negali man pateikti žadėto vertimo, nors buvo praėjusi jau visa savaitė. Be to, pasakė, kad apie pinigų grąžinimą negali būti nė kalbos. Galiausiai įžūlumas pasiekė viršūnę, kai moteris paprašė dar sykį palikti paso originalą, kad dabar jau galėtų tikrai sąžiningai parengti jo vertimą", – konflikto detales vardijo vyriškis.

Dar viena apgautoji

Beveik į analogišką situacijąoje kiek anksčiau pateko ir kaunietė Vita, norėjusi į užsienio kalbą išversti neįgalumo dokumentus. Skirtumas tik tas, kad ji prarado mažiau – 20 litų.

Moteris prisiminė itin nemalonią akistatą su viena vertimų biuro darbuotojų, primygtinai reikalavusia pateikti dokumentų originalus. Vis dėlto klientė tokiam prašymui nepakluso ir vertėjoms patikėjo tik kopiją, pasakiusi, kad nei paso, nei kitų asmens dokumentų svetimiems žmonėms niekada nepatikinti. Kaip ir jos likimo draugui, sutartu laiku vertimas nebuvo atliktas, o jau kitądien ji turėjusi išvykti į užsienį. Neliko kitos išeities, kaip tik kreiptis pagalbos į kitą vertimų biurą.

Kaunietė nutarė toliau teisybės nebeieškoti ir minėtus 20 litų "padovanoti" vertimų biurui: "Nutariau patausoti sveikatą ir nervus, tad atsiribojau ir daugiau ten nelindau. Tegul tai lieka jų sąžinei. Kai dabar pagalvoju, tai man jau nuo pat pirmos akimirkos ta vertėja kažkuo pasirodė keista, bet pamaniau, kad gi negalėtų miesto centre būti tokia klientus mulkinanti kontora, o pasirodo, klydau."

A.Damijonaitis, negalėdamas susitaikyti su tokia apgaule, skundais kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių tarnybos Kauno apskrities skyriaus specialistus, o kartu apie incidentą pranešė ir Centro policijos komisariato pareigūnams.

Viską vadina melu

Susisiekus su E.E.Lumbiene, vertimų biuro vadovė ėmė gintis ir klientų nepasitenkinimą vadino konkurentų išsigalvojimais, o už tokių kalbų paviešinimą grasino teismais.

"To niekada nebuvo, ką čia pasakoja. Jei dar bandys mus taip apšmeižti, tai susitiksime prokuratūroje. Jūs jam perduokite. Užteks čia konkurentų "bajerių". Čia piktybiški išpuoliai, kurie mums jau atsibodo. Jeigu dar kartą "Kauno diena" parašys, tikrai susitiksime policijoje, – išgirdusi apie A.Damijonaičio nusiskundimus aiškino E.E.Lumbienė.

"Jei čia per mano atostogas tas Damijonaitis, ar koks jis ten, nerimsta, tai galės policijoje dėl melo pasiaiškinti. Gaila tų žmonių, juk jie tikrai meluoja ir dėl to skaudžiai nukentėtų, bet panašu, kad nieko kito neliks, kaip tik kreiptis į teisėsaugą", – tęsė vertimo biuro vadovė.

Išgirdusi, kad ir patiems teisėsaugininkams jos darbo ypatumai jau senokai virtę rimtu galvos skausmu, pašnekovė nebeslėpė įtūžio: "Tegul jie nemeluoja! Mes visus leidimus nunešėm prieš tris mėnesius. Turime viršininko sutikimą."

Paklausta, kas iš konkurentų užsiima tokiomis, anot jos, juodosiomis technologijomis, moteris atsakyti negalėjo. Ji negalėjo paaiškinti, kodėl iki šiol dėl tariamo šmeižto nesikreipė į policiją, nors skundėsi nepelnytai puolama jau daug metų.

Vangūs vartotojų gynėjai

Ar Valstybinės vartotojų teisių tarnybos atstovai apgins vartotojų interesus, kol kas neaišku. "Kauno dienos" žurnalistai daugiau tris savaites diena iš dienos skambinome nurodytais tarnybos telefono numeriais Kaune, bet ragelio niekas nekėlė.

Galiausiai elektroniniu paštu susisiekus su vartotojų teisių gynėjais, vyriausioji specialistė Rūta Butkienė pasakė, kad A.Damijonaičio skundas buvo gautas ir nagrinėtas, bet apie išvadas ir tolesnius veiksmus ji negalėjo nieko pasakyti.

Pašnekovė lakoniškai užsiminė, kad minėtas vertimų biuras Laisvės alėjoje ne sykį buvo atsidūręs Vartotojų teisių tarnybos Kauno apskrities skyriaus specialistų akiratyje. Paklausta, ar Kaune yra daugiau panašiai dirbančių įstaigų, R.Butkienė atsakyti negalėjo ir pasiūlė kreiptis į savo kolegas Marijampolėje.

Nebijo ir policijos

Apie nuolat problemų keliantį vertimų biurą daug papasakoti gali Centro policijos komisariato viršininko pavaduotojas Danas Česnauskas.

"Ir pats ne sykį buvau ten nuėjęs aiškintis žmonių pretenzijų. Gal trys ar keturi žmonės atėję lygiai taip pat skundėsi, kad nunešė dokumentus, sutarė kainą už vertimą, o nuėję jo atsiimti, staiga išgirsta du ar tris kartus didesnę kainą. Jei atsisako mokėti, neatgauna dokumentų, – dėstė pašnekovas. – Mums, policijos pareigūnams, tenka padėti juos susigrąžinti. Prieinama net iki tokių absurdų, kad tos vertėjos – motina ir dukra – ima grasinti pradėsiančios savo tyrimą, kam žmonėms reikalingi vertimai, kur juos panaudos ir panašiai."

Dar vienas kuriozas – nelegali reklaminė iškaba, pritvirtinta kaip tik prie Centro policijos komisariato sienos Kęstučio gatvėje. Už neleistinas reklamas vertimų biuro šeimininkei buvo skirta bauda, tačiau "afiša" ir toliau kabo.

D.Česnauskas prisiminė, kad į melagystes linkusios ir lakia fantazija pasižyminčios vertimų biuro darbuotojos iš pradžių teisinosi, esą joms kabinti reklamą ant policijos pastato leista dėl to, kad anksčiau teisėsaugininkams nemokamai buvo daromi įvairūs vertimai. Paaiškėjus, kad tai – netiesa, moterys sukurpė kitą pasiteisinimą: neva jos gavusios paties Kauno apskrities policijos viršininko Algirdo Kaminsko parašą ant leidimo reklamuotis. Pastarąją versiją E.E.Lumbienė išdėstė ir "Kauno dienai".

"Niekada niekam tokių leidimų neišdavinėjau. Apskritai manau, kad reklamos ant policijos pastatų visiškai nedera ir darko bendrą vaizdą. Jei ant Centro policijos komisariato atsirado kažkokia reklama, tai esu tikras, kad ji pakabinta savavališkai, ir tai jau laikoma pažeidimu", – į melagystes atkirto Kauno apskrities policijos viršininkas A.Kaminskas.