Visuotinė taupymo karštinė žudo Lietuvos gyventojus. Nemokamų atostogų vejami sostinės medikai nespėja priimti vėžiu sergančių ligonių, kuriems kiekviena diena gali būti lemiama.

Miršta nesulaukę eilės

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas niekaip nespėja priimti pacientų. Apkarpius finansavimą, gydytojai ir medicininis personalas priversti eiti nemokamų atostogų, dėl to ir taip ilgos onkologinių ligonių eilės dar labiau išsipūtė.

Prie gydytojų kabinetų nuo ryto iki vakaro laukia dešimtys žmonių iš visos Lietuvos, registratūroje – taip pat eilės, netyla norinčių užsiregistruoti skambučiai. Eilės pas gydytojus institute nusidriekusios keliems mėnesiams į priekį.

Būta atvejų, kai vėžiu sergantys ligoniai mirė taip ir nesulaukę savo eilės.

Gydyti neleidžia pinigai

Kodėl taip yra? Medikai tikrai netinginiauja. Priešingai – jie dirba atiduodami visas jėgas ir žmonėms pagalbos suteikia daugiau, nei leidžia valdžios skirtas finansavimas. Bet taupymo karštinė onkologus verčia skaičiuoti kiekvieną centą.

"Visi einame nemokamų atostogų. Verčiamės per galvą, o ką darysi? Jeigu neleisim žmonių nemokamų atostogų, nebus iš ko mokėti algų arba pritrūks pinigų medikamentams", – dienraščiui sakė Onkologijos instituto direktoriaus pavaduotojas Jonas Vesėliūnas.

Onkologai ne kartą kreipėsi į Ligonių kasas, prašė Sveikatos apsaugos ministerijos užtarimo, tačiau apie papildomas lėšas negali būti nė kalbos. Beje, kurį laiką medikai dirbo netgi daugiau, nei leido finansai. Pavyzdžiui, pirmą šių metų ketvirtį institutas gydė, galima pasakyti, per gerai, mat onkologinių pacientų gydymui panaudota 600 tūkst. litų daugiau, nei buvo numatyta skirti institutui. Ligonių kasos šios sumos taip ir nesumokėjo.

"Žinoma, eilės didės. Skaičiuojame pinigus, ką galime padaryti? Jeigu eisime į skolą, bankrutuosime. O žmonės kenčia", – apgailestavo J.Vesėliūnas.

Ministro spjūvis į veidą

Lietuvos onkologų draugijos pirmininkę Simoną Rūtą Letautienę kamuoja dar niūresnės nuotaikos. Pasak jos, onkologijos sistema griaunama bene nuo pirmųjų Nepriklausomybės metų, o dabartinė valdžia padėtį iš prastos verčia tiesiog į beviltišką.

"Kad ir kiek keiktume sovietinę sistemą, ten bent jau buvo kryptis, buvo šiokia tokia metodika. Išardėm kolūkius – išardėm ir onkologijos sistemą. Mūsų Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas (Antanas Matulas – red. past.) turbūt neatsimena, kada yra buvęs ligoninėje. Žmonės nori dirbti ir žino, kaip tai padaryti, bet mums neduoda dirbti! Taip kankinami ir žmonės: jie negauna pirminės diagnostinės pagalbos, terapinės pagalbos", – emocijas sunkiai tvardė S.R.Letautienė.

Pasak jos, eilės Onkologijos institute yra sveikatos apsaugos politikos padarinys. "Žmogus, gyvendamas Šakiuose ar kur kitur, gal net paskutinius centus sugraibęs, važiuoja per visą Lietuvą, kad galėtų pasidaryti tyrimus arba išsirašyti vaistų. Anksčiau jis galėjo nueiti pas onkologą vietoje ir visa tai atlikti. O jis trenkiasi pas mus arba į Kauną ir sėdi didžiausiose eilėse. Ponas Matulas yra pareiškęs, kad onkologijos ligoninių yra pilna. Jam reikia tik gražiai pasirodyti, koks jis kovotojas su alkoholizmu", – pyko gydytoja.

Paklausta, ar neprašė sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko užtarimo, S.R.Letautienė liūdnai paprašė nejuokauti. Esą ministras su onkologais bendrauja kone kaip su žemesne gyvybės forma.

"Atviru tekstu iš mūsų tyčiojamasi. Ministras apie mediciną nesupranta nieko. Jis skelbiasi esąs vadybininkas, bet labai abejoju ir jo kaip vadybininko gebėjimais. Buvo minčių kreiptis, bet jis mums yra pareiškęs, kad mes esame virtuali įstaiga. Tai apie ką tada šnekėti?" – sakė onkologė.

Belieka emigruoti

Medikės teigimu, valdžios požiūris į onkologus kelia šiurpą ir pasipiktinimą. "Ar bus 20, ar 30, ar 40 žmonių prie vieno kabineto – visus priimsim. O į gydytoją niekas nekreipia dėmesio. Ar jis gali, ar jis paeina, ar jis pavalgė, ar jis į tualetą spėjo nueiti. Net onkologo specialybė panaikinta! O finansus mažina per visur, per kur tik galima", – skundėsi S.R.Letautienė.

Pasak jos, nors auga darbo krūvis ir mažėja algos, dar nė vienas instituto onkologas nespjovė į darbą. Tačiau valstybė esą nedaro nieko, kad nors kiek palengvinti medikų dalią.

"Dar nė vienas nemetė darbo. Bet mūsų kvalifikacija yra aukšta ir vertinama, ypač Skandinavijoje", – pridūrė S.R.Letautienė.

Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad per ateinančius penkerius metus sergamumas onkologinėmis ligomis gerokai padidės, ir būtent nuo įvairių formų vėžio mirs daugiausia žmonių. "O mūsų valstybei tai visiškai neįdomu. Karpomas biudžetas ir aiškinama, kad eilinis šeimos gydytojas gali suteikti tokią pagalbą. Suardyta viskas, sugriauta ir, atsiprašant, sėdim ant mėšlo krūvos", – reziumavo gydytoja.

Ministras priekaištus atmeta

Sveikatos apsaugos ministras A.Čaplikas dienraščiui teigė, neva onkologai pinigų stygiumi skundžiasi nepagrįstai. "Bendras sveikatos apsaugos sistemos finansavimas yra praėjusių metų lygio. Parodykit dar nors vieną sritį, kuriai šiuo sunkiu laiku buvo išlaikytas praėjusių metų finansavimas. Šiokių tokių problemų, kurios priklauso nuo administravimo gebėjimų, yra. Bet galiu drąsiai teigti, kad pasisakymai apie blogą vienos ar kitos srities finansavimą yra netiesa", – tikino politikas.

Priekaištus dėl bendros politikos onkologijos atžvilgiu ministras taip pat atmeta. A.Čaplikas užsiminė, neva kritika jam gali būti adresuojama dėl to, kad sostinės Onkologijos institutas baiminasi dėl savo ateities.

"Mano požiūris (į onkologiją – red. past.) yra labai geras ir labai išskirtinis. Matyt, tai susiję su kalbomis apie tolesnį instituto buvimą. Nenormalu, kai tose pačiose Santariškėse yra Onkologijos institutas, o šalia yra Santariškių ligoninė, kuri irgi gydo onkologinius ligonius. Šiuo atveju kalbame apie tai, kaip panaudoti valstybės lėšas taip, kad onkologiniai ligoniai gautų geriausias paslaugas. Akivaizdu, kad dviejų ligoninių skirtingose to paties kelio pusėse buvimas yra didelė problema, tai atvirai galiu pasakyti", – dėstė A.Čaplikas.

Paklaustas, ką galima padaryti, kad vėžiu sergantys ligoniai bent jau nemirtų nesulaukę savo eilės pas gydytoją, politikas pareiškė, neva tai priklauso ne nuo jo. "Negalima apsisaugoti nuo ligų, kurios nepriklauso nei nuo ministro, nei nuo daktaro, nei nuo medicinos sesers", – pokalbį baigė sveikatos apsaugos ministras.