Miesto biudžeto skylės ne kliūtis platiems Stanislovo Buškevičiaus užmojams – nors kasmet chroniškai trūksta lėšų prižiūrėti pastatytiems paminklams, jis nepaliauja svajoti apie naujus.

Pasiūlė dar vieną

Paminklas S.Dariui ir S.Girėnui šalia Ąžuolyno pastatytas dar prieš 20 metų. Per tą laiką niekaip nebuvo randama lėšų ar galimybių sutvarkyti jo aplinkos, pasirūpinti apšvietimu. Tik šiemet 80 metų jubiliejaus proga už maždaug 300 tūkst. litų statinio papėdėje pagaliau bus paklotos trinkelės, atnaujintas pagrindas, įrengtas apšvietimas.

Tačiau Kauno vicemerui Stanislovui Buškevičiui finansiniai sunkumai statant, o po to prižiūrint paminklus nė motais. Neseniai jis entuziastingai pritarė amžiną atilsį skulptorės Natalijos Luščinaitės-Krinickienės dukros Aleksandros pasiūlymui pastatyti dar vieną lakūnams skirtą skulptūrą.

1988 m. sukurtas kūrinys „Lietuvos sakalai“ vaizduoja paukščius, kurie aukštai iškėlę sparnus ir žvelgia į tolį. „Man patiko. Jis kitoks nei prie Ąžuolyno. Nemanau, kad legendiniams lakūnams skirtų paminklų bus per daug“, – komentavo apžiūrėjęs skulptūros maketą vicemeras.

Perkūnas ar sakalai?

Pasak S.Buškevičiaus, naujasis paminklas galėtų būti įkurdintas prie Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto, kuriame mokėsi jos autorė, arba ant kalno greta Aleksoto funikulieriaus. „Apžvalgos aikštelė būtų labai garbinga vieta, iš ten atsiveria miesto panorama“, – svajingai kalbėjo vicemeras.

O kas tokiu atveju laukia ten esančio Perkūno skulptūros, kuri jau kartą keitė savo vietą – buvo perkelta iš Perkūno namo kiemo? „Na, dėl vietos dar reikėtų pasitarti su menininkais ir visuomene, surengti apklausą, tai būtų demokratiškiausia“, – nuo tiesaus atsakymo išsisuko S.Buškevičius.

Jis mano, kad paminklui pastatyti būtų galima paskelbti rinkliavą. „Reikia paskelbti visuotinę kampaniją, galima pritraukti privačių lėšų ir iš jų pastatyti paminklą“, – žarstė idėjas S.Buškevičius.

Tačiau mero pavaduotojas pamiršo, kad dabar prie Ąžuolyno stovinčiam paminklui taip pat rinktos aukos. Jų toli gražu neužteko, kad būtų įgyvendintas visas projektas ir deramai pagerbtas lakūnų atminimas.

Pasikeitę įpročiai

Prieš daugiau kaip 20 metų A.Buškevičius garsėjo kaip sovietinių paminklų griovėjas. Vadovaudamas jaunalietuviams tada jis su bendražygiais be valdžios leidimo nuvertė keturių komunarų, F.Dzeržinskio, V.Mickevičiaus-Kapsuko paminklus.

Paskui griovimo manija transformavosi į statymo. „Atgimimo laikais siekėme atsikratyti okupacinio režimo reliktais, simboliais, o dabar reikalingi paminklai, kurie kelia lietuvišką dvasią, įkūnija istorinę atmintį“, – įsitikinęs S.Buškevičius.

Jo pasiūlymu Karo muziejaus sodelyje pastatyti Povilo Plechavičiaus, Jono Žemaičio biustai. S.Buškevičius aktyviai siūlė sukurti paminklą kunigaikščiui Vaidotui. „Seniai kalbu, kad reikia paminko 1863 m. sukilimo veikėjui kunigui Antanui Mackevičiui. Būtų gražu įamžinti Antano Šabaniausko atminimą“, – vardijo S.Buškevičius.

Skulptorius ir ilgus metus dirbęs Kauno taryboje Stasys Žirgulis mano, kad patriotiškumą galima išreikšti ir be didelių, brangių užmojų. „Matyt, būdami maža tauta siekiame save reprezentuoti labai triukšmingai. Bet patriotiškumas visu pirma turi reikštis dvasioje, o ne išorėje, reikia išmokti nustebinti ne dideliais, gigantiškais, o mažais, bet nuoširdžiais ir tikrais dalykais“, – įsitikinęs skulptorius.

Primena svaičiojimą

S.Žirgulis įsitikinęs, kad S.Buškevičiaus pasiūlymai statyti antrą paminklą S.Dariui ir S.Girėnui prasilenkia su logika. „Gėda, kad per du dešimtmečius niekaip nesugebėjome sukurti pagarbios aplinkos prie paminklo. O dabar svaičiojama apie dar vieną“, – stebėjosi S.Žirgulis.

Jis vicemero nuolatinius pasiūlymus ir pasisakymus pavadino klounada. „Liūdna, kad švaistomas laikas nerimtoms diskusijoms, o ten, kur reikia rimtų darbų, niekas nevyksta“, – apgailestavo S.Žirgulis.

Jis taip pat pastebi, kad mieste jau ir taip gausu neprižiūrimų paminklų. Iš viso jų Kaune yra 100.

Jiems prižiūrėti šiemet numatyta 18 tūkst. litų. Tačiau 5 tūkst. litų iš jų skirta atminimo lentoms.

Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys minėjo, kad per metus paminklų priežiūrai skiriamų lėšų užtenka tik jiems minimaliai aptvarkyti. „Tegalime tik nuplauti paminklus vandeniu, aptvarkyti aplinką, bet iš tikrųjų daugeliui skulptūrų reikia daugiau dėmesio. Paminklų priežiūrai naudojama speciali medžiaga, kuri atnaujina paviršių, saugo nuo atmosferos poveikio. Taip pat yra specialios medžiagos ir akmeninių skulptūrų priežiūrai. Atnaujinimo labai reikėtų daugeliui skulptūrų“, – pasakojo Z.Girčys.

Skulptorius Robertas Antinis mano, kad nebūtina užkirsti kelių naujoms skulptūroms statyti, bet tai reikia daryti atsakingai. „Reikia suprasti, kad pastatyti paminklai, skulptūros yra tarsi vaikai, kurių neužtenka pagimdyti, juos paskui dar būtina prižiūrėti, jais rūpintis“, – kalbėjo menininkas.

Meras nepritaria

Kauno meras Andrius Kupčinskas, išgirdęs apie dar vieną paminklo S.Dariaus ir S.Girėno idėją, sakė tokiems savo pavaduotojo užmojams nepritariantis „Paminklai kainuoja, dar yra daug neįamžintų kitų dalykų, todėl būtų prabanga statyti dar vieną paminklą S.Dariui ir S.Girėnui“, – sakė A.Kupčinskas.

Jo teigimu, Kaunui siūlomas kūrinys galėtų būti perduotas vilniečiams. „Sostinė svarsto, kaip įamžinti lakūnų skrydį, todėl galėtume jiems padėti“, – svarstė A.Kupčinskas.

Miesto vadovo teigimu, šiuo metu skelbiamas konkursas sutvarkyti prie Ąžuolyno esantį paminklą. Ten darbai turi būti baigti iki liepos, kai bus minimas S.Dariaus ir S.Girėno žūties 80-metis.