Sunkmečiu žmonės paprastai vienijasi ir mėgina kartu atremti krizės padarinius. Tokia teorija. O praktiką "Vilniaus diena" išmėgino ieškodama geranoriškų kaimynų.

Neseniai persikėliau į naują butą. Būstas didesnis, nuoma brangesnė. Na, viskas brangsta. Taigi man, kaip ir daugumai vilniečių, taupymas tapo itin aktualus. Vis dėlto vienas lauke – ne karys. Tad pasirinkęs kelis galimus būdus sutaupyti, išėjau į žygį po naujojo namo laiptinę, siūlydamas kaimynams bendromis jėgomis kovoti su krize.

Pirmas bandymas

Valytoja išsaugojo darbo vietą

Pirmas galimas sprendimas (kaip pasakytų verslininkai) – taupyti mažinant darbuotojų skaičių. Mūsų laiptinę kasdien tvarko tam reikalui pasamdyta valytoja. Miela moteriškė ir dirba kruopščiai bei sąžiningai. Tačiau jos paslaugos mūsų laiptinei nemažai kainuoja. Gal atsisakyti? Tad kaimynams pasiūliau taupyti atsisakant valytojos paslaugų ir sudaryti grafiką, pagal kurį kasdien laiptinę tvarkytų vis kito buto gyventojai.

Toks siūlymas didelio entuziazmo kaimynų akyse neįžiebė. Vyresnieji skundėsi neturintys sveikatos, jaunimas tikino stokojantis laiko. Esą geriau mokėti valytojai. Koją idėjai pakišo ir tai, kad jai įgyvendinti būtinas visų ar bent jau daugumos laiptinės gyventojų pritarimas. Už valymą nemokės visi, o dirbs tik keletas – tokiu pasiūlymu sužavėti sunku. Taigi ir tie pora kaimynų, kuriems idėja pasirodė bent truputį priimtina, pareiškė jai pritarsiantys tik tuomet, jei pritars visi kiti. Žinoma, bandymas kilniai laiptinės valymo misijai įkalbinti visus kaimynus iš karto buvo pasmerktas.

Antras bandymas

Reikia automobilio

Antrasis būdas – bendram labui pasitelkti prekybininkus. Nerašyta taisyklė: daugiau perki – mažiau moki. Tad siūliau kaimynams kartu pirkti būtiniausius maisto produktus: miltus, aliejų, kruopas, duoną ir t. t. Be to, prekybos tinkluose veikia lojalumo programos, kurios leidžia kaupti "Maximos" ar "Iki" pinigus. Taigi būtų logiška turėti bendrą lojalumo kortelę keliems butams ir joje sukauptus pinigus naudoti bendram kelių šeimų labui.

Priešingai nei valytojos atveju, idėja taupyti keliems butams drauge perkant būtiniausius maisto produktus kaimynus sudomino. Bet susidūriau su dviem bėdomis. Pirmiausia jeigu būtiniausių prekių (pvz., keturioms šeimoms) pirkti einate pamainomis, iš parduotuvės išeisite nešinas bent keliais kilogramais bulvių, panašiu kiekiu ryžių, keliais litrais aliejaus ir t. t. Svoris nemenkas ir, net jeigu parduotuvė vos už šimto metrų, be automobilio neapsieisite. O aš mašinos neturiu.

Antra bėda – pasirinkimas ir reguliarumas. Mat kaimynai nebuvo įsitikinę, ar sugebėčiau visiems nupirkti būtent tų, o ne kitų maisto produktų (kapitalistai). Be to, ne visi maistą vartoja vienodais tempais ir, kai vienam butui ryžiai baigsis, kiti trys jų dar turės į valias. Tad galbūt kaimynai bent iš dalies pasinaudos šiuo taupymo būdu. Bet kol neturiu automobilio, kažin ar galėsiu prie jų prisidėti.

Trečias badymas

Tebūnie šviesa

Trečias būdas – taupyti brangstančią elektrą. Žinoma, kiek elektros išpleškinama kaimynų bute – ne mano reikalas. Bet kai laiptinėje kiaurą naktį dega šviesa, už tai moka visi. Taigi pasiūliau naujiesiems kaimynams atsakingiau naudotis laiptinės apšvietimu. O gal ir rečiau: juk savo laiptinėje pažįsti kiekvieną laiptelį ir šviesa – daugiau įprotis nei būtinybė.

Kaip turbūt nujaučiate, siūlymas išjungti laiptinės apšvietimą daugeliui kaimynų sukėlė šypseną. Išjungta lemputė daug nesutaupys – tokio atsakymo sulaukiau dažniausiai.

Ketvirtas bandymas

Tikrai reikia automobilio

Ketvirtą galimybę pasirinkau pagal "Vilniaus dienos" jau aprašytą atvejį, kai keli žmonės į darbą vyksta vienu automobiliu, taip taupydami degalus. Gal paveši, kaimyne? Rytoj pavešiu aš, poryt – Petras. Tiesa, siūlydamas tokį sprendimą žinojau, kad kaimynai netruks užčiuopti mano Achilo kulną: neturiu nei automobilio, nei vairuotojo pažymėjimo, tad mano paslaugos šiuo atveju būtų labai ribotos.

Praktikoje puikiai taikomas naudojimosi vienu, o ne keliais automobiliais metodas kaimynus sudomino. Bet aš automobilio neturiu, taigi mažai ką galiu pasiūlyti mainais. Susimesti degalams? Galbūt ir nebloga idėja. Bet kol neturiu savo keturių ratų, viešasis transportas man priimtinesnis būdas taupyti. Na, bent jau kol bilietai nepabrango.

Keturi patarimai

Pirmas. Į taupiųjų būrelį kvieskite tik gerai pažįstamus kaimynus. Menkai pažįstamas žmogus gali staiga persigalvoti ir, pavyzdžiui, kai ateis jo eilė valyti laiptinę, to nepadarys. Žmones, su kuriais gerai sutari, kur kas lengviau įkalbinti didesnei ar mažesnei avantiūrai. Aš, savo paties nelaimei, su kaimynais esu menkai pažįstamas, tad daugelis jų mano kilnias idėjas tiesiog praleido pro ausis.

Antras. Kiekvienam kaimynui siūlykite jam reikalingą sprendimą. Tikriausiai nujaučiate, kad vyresni žmonės, ir taip retai nuo namų nutolstantys didesniu kaip pusės kilometro atstumu, nebuvo labai sužavėti idėja važinėti vienu automobiliu.

Trečias. Jeigu nesiseka įtikinti pavienių asmenų, mėginkite kreiptis į bendrijos pirmininką. Galbūt jūs uždirbate triskart daugiau, bet šis žmogus jūsų laiptinėje turi dešimteriopai daugiau įtakos.

Ketvirtas. Nepamirškite, kad esate ne projekto vadovas, o tik idėjos autorius. Jeigu pasiūlysite puikų planą, prie kurio pats fiziškai neketinate prisidėti, visos pastangos nueis perniek.