Šis sezonas Kauno viešbučiams buvo auksinis – "Ryanair" atidarius naujų maršrutų, turistų padaugėjo keliskart. Tačiau viešbučiai apie pelnus nutyli ir prašo mažesnio PVM.

Užimtumas vasarą ūgtelėjo

Kauno viešbučiai šią vasarą sulaukė kur kas daugiau svečių negu praėjusį sezoną. Viena pagrindinių priežasčių – pigių skrydžių bendrovės "Ryanair" sprendimas sujungti oro tiltu Kauno tarptautinį oro uostą su pagrindiniais Europos miestais.

Viešbučio "Kaunas" direktorius Šarūnas Mereckas skaičiuoja, kad šių metų gegužę–rugsėjį viešbučio užimtumas šoktelėjo iki 79,7 proc.

"Tiesą sakant, tokio užimtumo dar niekada nėra buvę! Pirmą kartą per dešimt metų sužinojome, kas yra turistai. Jie atvažiuoja ne grupėmis, bet vieni, savarankiškai nusipirkę bilietą ir užsisakę viešbutį", – pasakojo Š.Mereckas. Anot jo, "Kauno" viešbutį labiausiai pamėgo suomiai.

Viešbučio "Daugirdas" savininko Vytauto Gusto teigimu, "Daugirde" šią vasarą apsistojo maždaug 30 proc. daugiau svečių negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Viešbučių ir restoranų asociacijos duomenimis, šį birželį–rugpjūtį Kauno viešbučių užimtumas viršijo 50 proc.

"Šie metai yra geresni negu praėjusieji, tačiau stebuklas neįvyko. Tie, kurie sako, kad užimtumas pasiekė 80 proc., tiesiog giriasi. Tokiu užimtumu gali pasidžiaugti tik Paryžiaus ar Londono centre esantys viešbučiai", – kalbėjo bendrovės "Liuks", valdančios "Best Western" grupės viešbučius, generalinis direktorius Zigmantas Dargevičius. Jis skaičiuoja, kad per sezoną buvo užimta maždaug pusė kambarių, 10 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu.

"Kelioms dienoms atvyksta suomių šeimos, sulaukiame svečių ir iš Švedijos. Jie nuomojasi automobilius, kviečia taksi, savarankiškai vaikšto po miestą ir leidžia pinigus. Tai yra tikrieji turistai", – pabrėžė Z.Dargevičius.

Apie pelną nutyli

Paklausti, ar bendrovės dirbo pelningai, daugelio kalbintų viešbučių vadovai tokią informaciją pavadino konfidencialia.

Z.Dargevičius tikino, kad įmonių grupė dirba pelningai, tačiau kalbėti konkrečiau apie viešbučių verslo pelningumą atsisakė.

"Turime šiokį tokį pelną, bet ne tokį, kokį galėtume turėti ir koks buvo 2007 m. Užimtumas didėja, tačiau mūsų pelnas neauga, nes reikia daugiau darbuotojų, kurie aptarnautų svečius, auga ir mūsų sąnaudos", – sakė Š.Mereckas.

Jo teigimu, dėl didelės konkurencijos mieste ir Baltijos šalyse teko trečdaliu mažinti paslaugų kainas. Viešbučių ir restoranų asociacijos duomenimis, šį rugpjūtį apsigyventi vienviečiame kambaryje buvo galima už 140 litų. Š.Mereckas skaičiuoja, kad, sumažinus PVM, būtų galimybė ir šiek tiek atpiginti paslaugas.

"Žmonėms reikia mažesnės kainos, bet geros paslaugų kokybės, todėl turime ieškoti galimybių", – kalbėjo Š.Mereckas.

Tikisi mažesnio PVM

Kauno viešbučių savininkai sutaria: šis sezonas buvo kur kas sėkmingesnis negu 2009 m. vasara, tačiau esą situacija rinkoje išlieka sudėtinga. Verslininkai tikisi, kad Vyriausybė pritars siūlymui viešbučius traktuoti kaip eksporto prekę ir taikys jiems pusę PVM tarifo.

Z.Dargevičiaus teigimu, sumažinusi mokesčius valstybė išgelbėtų nuo bankroto kas antrą viešbutį. Esą dabar daugelis apgyvendinimo sektoriaus atstovų dirba nuostolingai, beveik pusė objektų parduodami. "Iš 29 ES valstybių tik dvi – Lietuva ir Danija – viešbučiams netaiko lengvatinio PVM. Latvijoje ir Lenkijoje šis mokestis sumažintas per krizę, – kalbėjo Z.Dargevičius. – Visose valstybėse viešbučiai moka 5–9 proc. tarifą, nes jų veikla prilyginama eksportui."

Kambarių piginti nežada

Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl šios lengvatos biudžetas netektų iki 10 mln. litų pajamų, tačiau Kauno viešbučių savininkų nuomonė priešinga.

"Biudžetas netgi gaus daugiau pajamų. Dabar turistai, grįžę iš kelionės, pagal PVM susigrąžinimo mechanizmą parsisiunčia 21 proc. viešbučio išlaidų iš mūsų šalies biudžeto. Jeigu grąžintina suma sumažės iki kelių procentų, tikrai niekas nesivargins pildyti dokumentų dėl kelių eurų", – samprotavo Z.Dargevičius.

Paklaustas, ar sumažėjus PVM tarifui atpigs kambariai, verslininkas atsakė neigiamai. Tačiau esą būtų padidinti atlyginimai darbuotojams, planuojama sukurti ir naujų darbo vietų.

"Po naktinės mokesčių reformos praradome PVM lengvatą, ekonomika smuko, o mokesčių našta didėjo, viskas brango. Vien dėl išaugusio PVM per metus sumokėjome 160 tūkst. litų daugiau mokesčių nei anksčiau. Mūsų naštos taurė jau perpildyta, ūkis taip negali funkcionuoti", – piktinosi "Daugirdo" savininkas V.Gustas.

Rengiasi prašyti lengvatų

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmontas sako, kad jeigu Vyriausybė nuspręs sumažinti PVM viešbučiams, planuojama prašyti tokios pačios lengvatos ir vaisiams bei daržovėms.

"Lenkijoje ūkininkai moka 3–7 proc. PVM, priklausomai nuo auginamos kultūros, o mes turime sumokėti 21 proc. Esame nekonkurencingi, todėl pas mus plūsta lenkiška produkcija", – kalbėjo J.Talmontas. Jis įsitikinęs, kad vaisiams ir daržovėms taikyti mažesnį PVM yra netgi svarbiau negu viešbučiams.

Daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė taip pat siekia, kad daržovėms būtų taikoma PVM lengvata. "Jau daug metų beldžiamės į Seimo ir Vyriausybės duris, tačiau į mūsų pageidavimus niekas neatsižvelgia", – sakė Z.Cironkienė. Ji pabrėžė, kad nuo 2004 m., atsivėrus ES rinkai, daržovių ir bulvių plotai sumažėjo perpus. "Jeigu augintojai atsisako verslo, tai gal sektoriuje nėra viskas gerai", – atkreipė dėmesį Z.Cironkienė.