Vilniečiai netrukus turėtų pajusti, ką reiškia sostinės tarybos patvirtintas šių metų biudžetas. Gatvės bus tvarkomos penkis kartus prasčiau, finansavimas joms apšviesti mažės tris kartus.

Vilnius smarkiai nukentės

Vilniaus savivaldybė vakar patvirtino pakoreguotą 2012 m. savivaldybės biudžetą. Per dvi savaites miesto valdžia sugebėjo rasti papildomų pinigų ir biudžetą padidinti nuo 986,9 mln. litų iki 1,019 mlrd. litų. Tad šio biudžeto jau nebegalima vadinti mažiausiu per penkmetį, tačiau miesto iždo padėtis sudėtinga.

Vilniaus vicemeras socialdemokratas Romas Adomavičius tarybos narius ragino balsuoti už biudžetą ir jį gyrė, nors tuo pat metu dėstė, kaip pasikeis vilniečių gyvenimas patvirtinus tokį miesto iždą. O pokyčiai iš tiesų įspūdingi ir itin nemalonūs.

Vienas miesto vadovų užsiminė, kad biudžete nemažai daliai miesto infrastruktūros plėtojimo sričių numatytas kur kas mažesnis finansavimas, nei buvo skiriamas ankstesniais metais.

„Dabar konkrečiai neatsimenu, bet situacija maždaug tokia: gatvėms apšviesti numatyta skirti tik trečdalį reikiamų lėšų, gatvėms tvarkyti – gal tik penktadalį, kitiems objektams – trečdalį ir panašiai. Tokia yra situacija, bet išgyventi reikės“, – kalbėjo R.Adomavičius.

Nors prognozės nedžiugina, mero pavaduotojas kolegas ragino balsuoti už „neblogą biudžetą“

„Derėsimės, kalbėsimės, problemas spręsime. Manau, kad visi dirbdami gerai sugebėsime išgyventi tokį sunkų laikotarpį. Žinoma, turėsime smarkiai taupyti. Gal žmonės ir sakys, kad valdantieji taip blogai dirbo, kad tiek mažai pinigų viskam skirta, bet iš tiesų reikia įvertinti, kas yra padaryta, kad biudžetas būtų surinktas. Pernai visi dejavo, kaip blogai, šiemet dar blogesnės prognozės buvo, bet biudžetą surinkome“, – kalbėjo R.Adomavičius.

Neteisingi prioritetai

Kai kurie tarnybos nariai, netgi esantys valdančiojoje daugumoje, galutiniame biudžeto projekte pasigedo didesnio finansavimo kultūrai, kiti prašė padidinti pinigų krepšelį.

Tačiau šie prašymai išgirsti nebebus. Vilniečiai turės tenkintis sumažėjusiu finansavimu daugeliui itin svarbių miesto gyvenimo sričių.

Savivaldybės opozicinės konservatorių frakcijos atstovas Valdas Benkunskas sakė manąs, kad valdančioji dauguma tvirtindama tokį biudžetą apgavo miestiečius. Jo manymu, biudžete numatyta pakankamai pinigų vienų ar kitų mero draugų paramai, tačiau vilniečiai buvo nuskriausti.

„Vicemeras R.Adomavičius drįsta sakyti, kokių dalykų miestiečiai šiais metais dėl suformuoto biudžeto neteks, kaip bus sunku, bet pamiršta, kokiems dalykams pinigų atsirado. Pavyzdžiui, milijonai litų bus skiriama krepšinio komandai. Tai gal geriau juos skirti toms sritims, kurios yra gyvybiškai svarbios visiems miestiečiams“, – kalbėjo politikas.

Savivaldybės Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Nėnius kalbėjo, kad patvirtintas biudžetas yra itin ambicingas.

„Taip, biudžeto surinkimas ambicingas, tačiau įmanomas. Visi departamentai turės itin sunkiai dirbti, kad pinigai būtų surinkti. Tačiau kitos išeities nematau“, – dėstė mero Artūro Zuoko bendražygis.

Prasiskolins dar labiau

Miestas ir šiais metais ketina išleisti daugiau pinigų, nei pajėgia surinkti. Naujajame biudžete numatyta asignavimams iš miesto iždo skirti beveik 1,2 mlrd. litų.

2012 m. biudžeto projekte numatyta išleisti beveik 190 mln. litų skolintų pinigų. Didžioji dalis šios sumos, maždaug 128 mln. litų, skirta Miesto ūkio ir transporto departamentui. Pinigai turėtų būti leidžiami programoms „Socialinės apsaugos plėtojimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“, „Miesto infrastruktūros objektų priežiūra ir modernizavimas“, „Miesto infrastruktūros objektų plėtra“ finansuoti.

Per 2012 m. iš viso savivaldybė ketina grąžinti per 175 mln. litų skolintų pinigų. Tačiau skolų našta greičiausiai nė kiek nesumažės, nes didžiąją dalį skolų ketinama dengti naujais kreditais. Tam biudžete jau numatyta kiek daugiau kaip 120 mln. litų.

Savivaldybės tarybos opozicijos atstovas Bronius Cicėnas biudžete pasigedo informacijos, iš kokių bankų ir kokio dydžio sumas miestas jau skolinasi.

„Tai yra didžiuliai pinigai, bet jokios konkrečios informacijos apie skolas neturime. Mums žadėjo įvairius grafikus, bet jų iki šiol nematome ir tvirtinamame biudžete“, – kalbėjo politikas.

Biudžetas staiga ūgtelėjo

Papildomų lėšų biudžete, anot mero A.Zuoko, atsirado padidinus privatizavimo fondą, taip pat perkėlus praėjusių metų biudžeto perteklių.

Beveik po lygiai lėšų savivaldybės valdininkai tikisi surinkti patys iš įvairių mokesčių ir gauti iš valstybės biudžeto. Tad laisvai disponuoti sostinės vadovai galės tik puse biudžeto, kuris susidarys iš gyventojų pajamų mokesčio, įvairaus turto, prekių ir paslaugų mokesčių.

Palyginti su pernai, iš valstybės biudžeto Vilniui šiais metais atkeliaus maždaug 12 mln. litų daugiau – iš viso 444,2 mln. litų.

Kaip ir kiekvienais metais, didžiąją biudžeto dalį miestas išdalija švietimui ir kultūrai paremti. Tai pirmiausia lemia valstybės skiriamos tikslinės dotacijos paskirtis – mokinio krepšeliui finansuoti, įvairioms švietimo, kultūros ir socialinėms įstaigoms išlaikyti.

Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamentas šiemet galės disponuoti beveik 650 mln. litų. Tiesa, daugiau kaip pusė šios sumos bus išleista ne naujiems projektams ar turtui įsigyti, o atlyginimams mokėti.

Mažiausias iš Baltijos sostinių

Pasak A.Zuoko, Vilniaus biudžetas yra pats mažiausias, palyginti su Rygos ir Talino miestų iždais.

„Šių metų Vilniaus biudžeto pajamos sieks 1,02 mlrd. litų, o Talino iždas siekia 1,36 mlrd. litų, Rygos – 2,13 mlrd. litų. Vertinant vienam gyventojui tenkančias biudžeto pajamas skirtumas dar didesnis – Vilniuje vienam gyventojui tenka 1,8 tūkst. litų, Rygoje – per 3 tūkst. litų, Taline – beveik 3,3 tūkst. litų biudžeto pajamų. Taigi Vilnius ir jo gyventojai yra labiausiai skriaudžiami iš visų Baltijos valstybių, nes mūsų šalies valdžia, planuodama biudžetą, neužtikrina tinkamo sostinės finansavimo“, – sako Vilniaus meras A.Zuokas.

Pasak mero, gyventojų pajamų mokestis sudaro didžiąją dalį pajamų Baltijos sostinių biudžetuose. Talino ir Rygos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio yra didesnės nei Vilniaus 2,4–2,7 karto.

Vyriausybę skųs teismui

Sostinės savivaldybės taryba vakar pritarė mero A.Zuoko siūlymui paduoti Vyriausybę į teismą dėl esą tyčinio miesto žlugdymo.

Vilniaus vadovo teigimu, pagal dabartinę biudžeto sudarymo metodiką Vilniaus savivaldybei tenka tik 40 proc. lėšų iš surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM). O kitų savivaldybių gyventojų pajamų mokesčio atskaitymo procentas gerokai didesnis.

„Vyriausybė miestą varo į bankrotą, tik dėl Vyriausybės politikos jo situacija yra tokia bloga. Negaliu kaltinti net buvusių merų. Kalta tik biudžeto sudarymo tvarka“, – kalbėjo meras.

Jis reikalauja, kad GPM dalis miestui būtų padidinta iki 60 proc.

Sostinės savivaldybės tarybos valdančioji koalicija sutarė dėl kreipimosi į teismą, kad būtų apgintos savivaldybės ir vilniečių teisės, atlyginta savivaldybei padaryta žala – sumokėta 543,1 mln. litų pajamų, negautų per 2009–2011 m.

Tačiau Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Audrius Skaistys tarybos narius įspėjo, kad šie Vyriausybę duodami į teismą neturėtų jos patys iš anksto nuteisti.

„Jūs netinkamai formuluojate savo kreipimąsi į teismą teigdami, kad Vyriausybė jau yra padariusi šį tą neteisėto. Tai turi įrodyti teismas. Be to, turėkite omenyje, kad sprendimas bus priimtas Vyriausybei jau pasikeistus, be to, tokia biudžeto formavimo tvarka jau taikoma seniai, ne šios, o ir ankstesnių Vyriausybių“, – kalbėjo Vyriausybės atstovas.

Komentarai

Romas Adomavičius

Vicemeras

Dabar konkrečiai neatsimenu, bet situacija maždaug tokia: gatvėms apšviesti numatyta skirti tik trečdalį reikiamų lėšų, gatvėms tvarkyti – gal tik penktadalį, kitiems objektams – trečdalį ir panašiai. Tokia yra situacija, bet išgyventi reikės

Artūras Zuokas

Meras

Vertinant vienam gyventojui tenkančias biudžeto pajamas, Vilniuje vienam gyventojui tenka 1,8 tūkst. litų, Rygoje – per 3 tūkst. litų, Taline – beveik 3,3 tūkst. litų biudžeto pajamų. Taigi Vilnius ir jo gyventojai yra labiausiai skriaudžiami iš visų Baltijos valstybių.

Valdas Bekunskas

Tarybos narys

Vicemeras R.Adomavičius drįsta sakyti, kokių dalykų miestiečiai šiais metais dėl suformuoto biudžeto neteks, kaip bus sunku, bet pamiršta, kokiems dalykams pinigų atsirado. Pavyzdžiui, milijonai litų bus skiriami krepšinio komandai.