Metų pradžioje patvirtinusi virš milijardo litų siekiantį biudžetą, Vilniaus valdžia buvo priversta apkarpyti miesto poreikius. Šiandien biudžeto trūkumas, neskaitant milijardinių paskolų, siekia 50 mln. litų.

Koją kiša nerealios prognozės

Baigiantis 2008-iesiems Vilniaus miesto savivaldybė suskubo skaičiuoti skolų, kurių didžiausią dalį sudaro kasmet nesurenkamas planuotas Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Metų pradžioje Finansų ministerija prognozavo miesto iždą papildyti daugiau nei 680 mln. litų, tačiau realiai GPM surinkta 7 proc. mažiau. Trūkumas siekia apie 47 mln. litų.

Pasak savivaldybės Finansų departamento vedėjo pavaduotojo Gintaro Kaminsko, Vilniui svarbūs milijonai nukeliavo į kitus miestus. Mat nuo kiekvieno gyventojo atkirpta lėšų dalis pasiekia to miesto biudžetą, kuriame jis deklaravęs nuolatinę gyvenamąją vietą. Vilnius išskirtinis tuo, jog dauguma čia dirbančių oficialiai gyvena kituose šalies kampeliuose.

Planuojama GPM suma nesurenkama kasmet. Dėl to Vilniaus miesto valdžia kaltina Finansų ministeriją, kuri esą lėšas savivaldybės biudžetui kiekvienais metais planuoja remdamasi nerealiomis prognozėmis.

"Prastai planuojamas GPM surinkimas. Kitų metų biudžete užprogramuota ta pati problema. Nurodomas 9 proc. GPM augimas, bet jis nerealus. Dabar daug darbuotojų atleidžiami, mažinamos algos, tai iš kur tas GPM augimas? Vadinasi, vėl bus 80 mln. litų skylė. Vienintelė išeitis – patiems prognozuoti, kiek lėšų negausime ir tų pinigų neskirstyti. Nors jie popieriuje bus, bet praktiškai pinigų panaudoti negalėsime", – išeitį siūlė savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas.

Atpirkimo ožys – kultūra

Savivaldybės administracija tikina, kad nerealios GPM prognozės kasmet atneša neigiamų padarinių. Dėl nesurinktų 50 mln. litų Vilniaus miesto valdžia privalėjo apkarpyti šių metų išlaidas. Labiausiai dėl to nukentėjo kultūros ir socialiniai projektai.

Pastarąjį metų ketvirtį perskirsčius biudžetą apie 5 mln. litų nurėžta iš švietimo programų, 6 mln. litų mažiau skirta kultūrai, menui ir sportui, 3 mln. litų mažiau finansuojamos socialinės paramos, sveikatos ir miesto plėtros projektai. Savivaldybės vidaus poreikiams taip pat teko 4 mln. litų mažiau. Labiausiai apkarpytos miesto ūkiui numatytos išlaidos – joms skirta net 26 mln. litų mažiau, nei žadėta metų pradžioje.

Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėjas Edmundas Žalpys tik apgailestavo, kad dėl seniai susiklosčiusių tradicijų esant pinigų stygiui nuolat apkarpomos kultūros reikmėms skiriamos lėšos.

"Tai nuo sovietinių laikų likusi tradicija – skriausti tuos, kurie nelabai gali save apginti. Ar gali kuris nors mūsų mėgėjų meno kolektyvas ar kultūros centras apginti savo interesus? O kodėl bibliotekininkų atlyginimai maži? Niekas negirdi eilinių kultūros darbuotojų skundų, žiniasklaida nerašo. Jie – pilkos bitutės, kurios galbūt gamina gerą produktą, bet savo interesų apginti negali", – liūdną nūdieną konstatavo E.Žalpys.

Skolininkų sąrašas ilgas

Vilniaus miesto savivaldybės skolas kasmet padidina ir augantis socialiai remtinų asmenų skaičius bei kylančios komunalinių paslaugų kainos. Joms kompensuoti šiemet skirta 4 mln. litų, kai pernai lėšų poreikis tesiekė 3 mln. litų, o 2006 m. – 2 mln. litų.

Atriekti daugiau pinigų nuo biudžeto kompensacijoms prispyrė pernai ir šių metų vasarą keistos šildymo kainos. Ateinančiais metais Vilniaus valdžia mano turėsianti atriekti dar keliais milijonais daugiau dėl prasidėjusios krizės, mažinamų atlyginimų ir sparčiai augančio bedarbių skaičiaus.

Tačiau nepaisant didėjančių kompensacijų, socialiai remtini vilniečiai dar papildomai tuština skylėtą savivaldybės kišenę. Mat gyvendami socialiniuose būstuose ne visi jų laiku įstengia sumokėti už paslaugas. Gilėjančios skolos erzina paslaugų tiekėjus, pavyzdžiui, "Vilniaus energiją". Jos skundais užversti Vilniaus miesto teismai. Dažnai patenkinamas bendrovės prašymas, kad susidariusias milijonines skolas už šildymą ir karštą vandenį padengtų tiesioginis butų savininkas – Vilniaus miesto savivaldybė.

"Kad nesusiformuotų beviltiškos milijoninės skolos, teko imtis priemonių. Pernai buvo užregistruota 35 tūkst. skolininkų! Dėl to ėmėme nuomos sutartis registruoti registrų centre, kad būtų juridinis pagrindas, reikalauti, kad paslaugų sutartis su tiekėju sudarytų nebe savivaldybė, o pats nuomininkas, ir įvedėme kontrolės sistemą. Kiekvieną mėnesį "Vilniaus butai" teikia ataskaitas apie skolas. Taip galime greičiau reaguoti į problemą. Matydami, kad susidaro skolos, tam nuomininkui galime siūlyti išsikelti į butą be patogumų arba apskritai išsikraustyti, kad tos skolos nesikauptų", – tikino G.Paluckas.

Nesugeba panaudoti lėšų?

Dalies programų teko atsisakyti ne tik dėl nesurinkto GPM. Kasmet atsiranda projektų, kuriems pradžioje numatytų lėšų savivaldybė per metus taip ir nepajėgia panaudoti. Šiemet liko nepanaudoti beveik 6 mln. litų, likę nuo tų socialinių, kultūros, sporto projektų.

Dalis numatytų pinigų liko nuo tokių programų kaip "Kultūros veiklos plėtra ir jos vaidmens bendruomenės gyvenime stiprinimas", "Aplinkos ir kraštovaizdžio apsauga" ir net "Socialinės apsaugos plėtojimas, skurdo bei socialinės atskirties mažinimas". Bendras 6 mln. litų likutis perskirstytas savivaldybės finansiniams įsipareigojimams vykdyti, moksleivių maitinimo gamybos išlaidoms kompensuoti, socialinėms paslaugoms finansuoti, socialinių paslaugų įstaigoms paremti.

Savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius Regimantas Paulionis patikino, kad nuo jo kuruojamų programų likusios lėšos nepanaudotos dėl pačių socialiai remtinų gyventojų kaltės.

"Kasmet neišnaudojami socialinei atskirčiai ir skurdui mažinti numatyti pinigai. Pernai liko nepanaudota per 1 mln. litų. Kiek šiemet – tiksliai nežinau, dar metai nesibaigė. Bet supraskite, pinigai nepanaudojami ne dėl savivaldybės aplaidumo ar nesugebėjimo dirbti. Metų pradžioje lėšos skirtos tam tikroms žmonių grupėms, kurios turi teisę išmokas gauti. Kartais ponas Dievas pasiima tuos paslaugos gavėjus, kiti laiku dokumentų nesusitvarko. Jų nepanaudotos lėšos ir grąžinamos atgal į biudžetą", – komentavo R.Paulionis.

Pinigus žada leisti ūkiškiau

Vis dėlto savivaldybės administracijos direktorius pripažįsta, kad miesto pinigai ne visada tvarkomi ūkiškai ir racionaliai. Esą ir dabar pasitaiko atvejų, kai savivaldybė nusprendžia vykdyti statybas už vieną sumą, o viduryje metų paaiškėja, kad darbams vykdyti konkursą laimi bendrovė, užsiplėšusi gerokai daugiau lėšų. Tada valdininkai ima sukti galvas, nuo kurio projekto nukirpti arba iš kur pasiskolinti trūkstamą dalį.

G.Paluckas tikisi, kad ateinančiais metais miesto valdžia efektyviau tvarkys mūsų visų pinigus.

"Nuo kitų metų pradedame dirbti su nauja finansų apskaitos valdymo sistema. Ji leis gerokai efektyviau valdyti visą biudžeto planavimą, daug skaidriau matysis bendros išlaidos ir savivaldybės finansiniai įsipareigojimai", – nedrąsiai žadėjo G.Paluckas.

Vilniaus miesto savivaldybės paimtos paskolos:

Paskolos davėjas suma terminas liko

Finansų ministerija 36 mln. litų 1996–2016 m. 12 mln. litų

"Nordea Bank" 237 mln. litų 2002–2009 m. 16 mln. litų

"Nordea Bank" 200 mln. litų 2002–2012 m. 89 mln. litų

ERPB 242 mln. litų 2003–2014 m. 161 mln. litų

SEB bankas 355 mln. litų 2003–2013 m. 128 mln. litų

"Nordea Bank" 278 mln. litų 2004–2014 m. 190 mln. litų

SEB bankas 176 mln. litų 2005–2015 m. 141 mln. litų

SEB bankas 200 mln. litų 2005–2015 m. 160 mln. litų

SEB bankas 605 mln. litų 2005–2016 m. 554 mln. litų

Visi bankai 928 mln. litų 2007–2017 m. 835 mln. litų

Finansų ministerija 200 mln. litų 2007–? m. 87 mln. litų

SEB bankas 1,1 mlrd. litų 2008–2018 m. 1,1 mlrd. litų

Finansų ministerija 192 mln. litų 1997–2013 m. 54 mln. litų

"Nordea Finance" 65 mln. litų 2004–2009 m. 12 mln. litų

"Hansa Lizingas" 146 mln. litų 2005–2010 m. 62 mln. litų

Iš viso: 3,6 mlrd. litų