Jau netrukus kelių Vilniaus čigonų taboro trobų kiemuose turėtų užriaumoti buldozeriai. Statybų priežiūrą vykdantys valdininkai ketina griauti nelegalius pastatus.

Imsis griauti trobas

Sostinės vicemeras Gintautas Babravičius kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją su prašymu užtikrinti teismų sprendimus ir pašalinti nelegalias statybas tabore. Pirmiausia buldozeriai turėtų pasirodyti Rodūnios Kelio 21-uoju bei S.Dariaus ir S.Girėno gatvės 185-uoju numeriais pažymėtų namų kiemuose. Į pabaigą eina ir teismų procesai dėl dar kelių nelegalių statinių čigonų tabore pašalinimo.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas dar praėjusių metų balandį įpareigojo atsakovus V.Rumiancevą ir S.Soročinskyj savo lėšomis pašalinti nelegalius statinius ir sutvarkyti statybvietę. Nors vienas statinys turėjo būti pašalintas per du, o kitas – per tris mėnesius nuo teismo sprendimo, be jokių leidimų suręstos trobos stovi iki šiol. Tiesa, atrodo, kad jau greitai jos bus nušluotos nuo žemės paviršiaus.

"Teisiniai procesai eina į pabaigą. Kitą mėnesį informaciją perduosime antstoliams, kurie turės užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, tai yra nelegalius statinius nugriauti. Manau, kad antstoliai savo pareigą įvykdys greitai", – sakė Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas Aurelijus Kuisys.

Bėdų vis tiek neišspręs

Tiesa, A.Kuisys neabejoja, kad paprasčiausiai nugriovus nelegaliai pastatytas trobas, taboro problemos išspręstos nebus. "Tai nėra paprasta nelegali statyba, kai atvažiavai, nugriovei, ir viskas. Tai yra socialinė problema, kurią reikia spręsti kitais būdais", – kalbėjo jis.

A.Kuisys priminė, kad prieš šešetą metų tuomečio Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujama savivaldybė jau bandė griauti nelegalius statinius čigonų tabore, tačiau viskas baigėsi ilgu bylinėjimusi teismuose, o naudos iš to nebuvo jokios. Priešingai, tokie veiksmai savivaldybei atnešė tik nuostolių, nes be teismo leidimo nugriovus pastatus, čigonams teko išmokėti kompensacijas už moralinę žalą. Tiesa, reikalautų milijonų už neva patirtą turtinę žalą teismas čigonams nepriteisė, nes šie negalėjo pateikti jokių dokumentų, įrodančių, kad tokia žala buvo padaryta.

"Savivaldybė turi griovimo patirties, tačiau žinome, kuo viskas baigėsi. Kai tie namai, kuriuose gyvena ne po vieną, o po kelias šeimas, bus nugriauti, kažin kur ponas Babravičius dės žmones, kai jie ateis ir paprašys pastogės", – kalbėjo statybų priežiūrai Vilniuje vadovaujantis tarnautojas.

Pasak A.Kuisio, Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija įvykdyti teismų sprendimus ir pašalinti nelegalias trobas čigonų tabore gali labai greitai, tačiau nei miesto, nei šalies valdžiai visiškai nerūpi, kas bus toliau.

"Dabar atrodo, kad nelegalios statybos tabore yra didžiausia mūsų inspekcijos problema. Taip nėra. Šią socialinę problemą turi spręsti valdžia, tačiau, rodos, nei dabartiniam miesto merui, nei kitiems valdininkams tai nesvarbu. Juk nelegalios statybos tabore vyksta nuo 1960 m. Gal per tiek laiko buvo galima ką nors sugalvoti. O nugriauti mes, žinoma, galime labai greitai", – teigė A.Kuisys.

Lygesni už kitus nebus

G.Babravičius aiškino, kad nuolaidžiauti čigonams ir palikti stovėti nelegaliai suręstų trobų negalima, nes tabore įsikūrę žmonės turi prieš įstatymą atsakyti kaip ir visi kiti šalies gyventojai. "Jie niekuo ne geresni už, pavyzdžiui, Arvydą Sabonį, kuris be leidimo statė pastatus Nidoje. Už savo veiksmus visi turi atsakyti vienodai", – kalbėjo vicemeras.

Pasak jo, jei nugriautų trobų gyventojai neturės kur įsikurti, jie gali kreiptis į savivaldybę ir stoti į eilę gauti socialinį būstą.

"Jei kyla klausimas, ką savivaldybė pasakys be pastogės likusiems romams, lygiai taip pat galima klausti, ką savivaldybė turėtų pasakyti žmonėms, kurie neišgali sumokėti paskolų, o jų būstus bankai parduoda varžytynėse", – palygino G.Babravičius.

Vicemeras nesutinka, kad savivaldybė skiria mažai dėmesio socialinėms taboro problemoms spręsti. Jo teigimu, jei tiek socialinių paslaugų, kiek gauna čigonai, gautų "lietuviai, lenkai, rusai ar bet kurių kitų tautybių Lietuvos gyventojai, jau seniai būtume labiausiai klestinti valstybė".

"Savivaldybė jiems ir malkų parūpina, vaikus į mokyklas nemokamai veža, vykdomos integracijos į darbo rinką programos. Pinigine išraiška socialinių paslaugų jie gauna dvigubai ar dar daugiau nei kitų tautybių piliečiai. O juk kiti gyventojai jiems dar ir uždirba pinigus, kuriuos sumoka kaip mokesčius", – teigė G.Babravičius.

Taboras – narkotikų rojus

Vilniaus pakraštyje įsikūrusiame romų tabore nuolat narkotinių medžiagų perka apie 1300 žmonių. Tai praėjusią savaitę pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Kęstutis Lančinskas. Anot jo, jau penkis mėnesius sostinės policija tabore vykdo prevencinę priemonę. Per tą laiką pradėti 193 ikiteisminiai tyrimai dėl įvairių nusikalstamų veikų, sulaikyta per 1000 asmenų, dauguma – dėl narkotinių medžiagų vartojimo.

"tų žmonių skaičius neauga, po kelis kartus tuos pačius sulaikome. 1300 yra nuolatinių taboro klientų, kurie ten ateina gauti narkotinių medžiagų", – teigė K.Lančinskas. Pareigūnų duomenimis, tabore nuolat gyvena apie 470 asmenų, vyresnių nei 14 metų. "Visi įsivaizduoja, kad tabore viską galima išspręsti policinėmis priemonėmis. Mūsų giliu įsitikinimu, visko išspręsti policinėmis priemonėmis negalima. Reikia kompleksiškai spręsti gydymo problemą", – kalbėjo sostinės policijos vadovas. Pasak jo, neišspręstas klausimas – ir dėl romų bei grįžusių iš įkalinimo įstaigų integracijos į visuomenę. Pareigūnas samprotavo, kad reikėtų apsvarstyti galimybę įteisinti prievartinį gydymą, nes vieną dieną narkomanas "nori labai gydytis, kitą dieną visai nebenori". K.Lančinsko teigimu, pernai su narkotikais susiję nusikaltimai sudarė 2 proc. visų Vilniaus apskrityje užregistruotų nusikalstamų veikų.