„Taip, toks kreipimasis yra pateiktas gruodžio pradžioje. Kreipimasis yra toks, kad mes prašome, kad Stokholmo arbitražas padėtų paskirti bendrą ekspertą šilumos ūkio vertinimui, nes baiminamės, kad iki šilumos ūkio nuomos pabaigos šilumos ūkio bendram įvertinimui lieka mažai laiko“, - BNS teigė „Vilniaus energijos“ atstovas Nerijus Mikalajūnas.

Sprendimo laukiama iki sausio 2 dienos

VŠT vadovas Mantas Burokas ketvirtadienį teigė, kad po to, kai „Vilniaus energija“ kreipėsi į Stokholmo arbitražą, VŠT paprašė sprendimą priimti kuo greičiau. Anot jo, sprendimo laukiama iki sausio 2 dienos, o arbitražui nusprendus skirti nepriklausomą turto vertintoją, tai turėtų būti padaryta iki vasario.

„Mes labai operatyviai sureagavome į tą situaciją ir pamatėme, kad tas kreipimasis į Stokholmo arbitražą dėl eksperto paskyrimo yra daugiau vaidyba, imituojant norą turėti tą ekspertą, nei realūs veiksmai. Statistiškai arbitražas tokiame procese pareiškimus priima per maždaug 6 mėnesius. Tikėtina, kad ekspertas būtų paskirtas jau po šilumos ūkio perdavimo, todėl visi procesai taptų sudėtingi. Mes su savivaldybe pateikėme atsiliepimą gruodžio 27 dieną ir paprašėme sprendimą priimti greičiau“, - žurnalistams kalbėjo M.Burokas.

Pamatėme, kad tas kreipimasis į Stokholmo arbitražą dėl eksperto paskyrimo yra daugiau vaidyba, imituojant norą turėti tą ekspertą, nei realūs veiksmai.

Pasak jo, jeigu Stokholmo arbitražas paskirs nepriklausomą ekspertą, VŠT neatsisakys jau pasamdytų ekspertų, kad turėtų dar vieną vertinimą. M.Buroko nuomone, arbitražo paskirti ekspertai turėtų spėti atlikti vertinimą iki ūkio perdavimo savivaldybei kitų metų balandžio 1-ąją.

„Aš manau, kad šioje vietoje, jeigu tai yra oficialus arbitražo sprendimas ir jeigu „Vilniaus energija“ nuspręstų neįsileisti paskirtų ekspertų, tai jie prisiimtų didelę riziką, nes arbitražo sprendimo nevykdymas arba trukdymas jį vykdyti man atrodytų labai keistai, nors tai yra neatmetama galimybė. Jie normaliai turėtų įsileisti ekspertus visur. Yra maždaug 3 tūkst. gamybinių objektų ir visos šilumos trasos, tad aš sakyčiau, jog tai yra didelis darbas, bet jis yra įmanomas. Reikia susidėlioti prioritetus ir pradėti nuo veikiančių šilumos gamybos pajėgumų patikrinimo“, - tvirtino M.Burokas.

N.Mikalajūno teigimu, VŠT vienašališkai pasirinko turto vertintojus, taip pažeisdama nuomos sutartį.

„Mes niekada nepritarėme vienašališkam ekspertų paskyrimui, nes tai pažeidžia nuomos sutartį. (...) Mes nevertiname, ar parinkti vertintojai yra šališki, ar nešališki, kadangi jie yra paskirti vienašališkai“, - BNS sakė „Vilniaus energijos“ atstovas.

Anot M.Buroko, turto techninės būklės vertinimas yra svarbus, nes bus nustatyta tikroji šilumos ūkio vertė - bei aišku, ar ji yra mažesnė nei numatyta 2002 metais pasirašytoje nuomos sutartyje. Pasak jo, jau dabar aišku, kad turto vertė yra mažesnė nuo kelių iki 10 mln. eurų ir šį skirtumą turėtų atlyginti „Vilniaus energija“, o jai to nepadarius, bus kreiptasi į Stokholmo arbitražą.

„Jie supranta, kad pabaigus finansinį ūkio vertinimą gali būti labai didelis reikalavimas to turto vertės neatitikimui padengti. Dabar mes matome buhalterinės apskaitos skaičius ir matome minusą, kai paimame likutinę vertę 2002 metų ir palyginame ją su 2017 metais. Čia akivaizdu, kad ta likutinė vertė atsilieka ir yra tam tikras neatitikimas. Jie tą turės kompensuoti. Dabar iš buhalterinės pusės matome du variantus ir skirtumas tarp senosios ir dabartinės vertės gali būti keli milijonai eurų arba maždaug 10 mln. eurų“, - tvirtino M.Burokas.

VŠT liepą pasirašė 228,7 tūkst. eurų vertės sutartį su bendrovėmis „Elektrėnų energetikos remontas“ ir „Inspecta“. Dalies turto vertinimo išvadas ekspertai žadėjo pateikti rugsėjo pabaigoje, o viso turto - kitų metų sausį. Įvertinus turtą - daugiau nei 33 tūkst. objektų, turėtų paaiškėti, kuri pusė turės kompensuoti kitai šaliai už 15-kos metų investicijas į šilumos ūkį.

Kai kurie ekspertai teigia, kad šilumos ūkio vertė gali būti mažesnė nei 2002 metais, kai ūkis buvo išnuomotas, o tai reiškia, kad „Vilniaus energija“ turėtų sumokėti kompensaciją miestui. VŠT tikina, kad 2002 metais išnuomoto 108 mln. eurų vertės turto likutinė vertė šiuo metu siekia apie 14 mln. eurų, be to, 160 mln. eurų vertės „Vilniaus energijos“ investicijų likutinė vertė kitąmet turėtų siekti apie 80 mln. eurų.

„Veolia“ (buvusi „Dalkia“) šių metų sausį Vašingtono arbitražui pateikė ieškinį prieš Lietuvą, kuriame reikalaujama atlyginti apie 100 mln. eurų žalos dėl neva nesąžiningo valstybės elgesio ir bendrovės investicijų Lietuvoje nusavinimo.

„Vilniaus energijos“ ir VŠT šilumos ūkio nuomos sutartis baigiasi 2017 metų kovo 29 dieną, o perduoti ūkį Vilniaus šilumos tinklams numatoma iki kitų metų liepos 1-osios.

Vilnius pateiks ieškinį dėl „Vilniaus energijos“ veiksmų

Likus mažiau nei pusmečiui iki Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarties pabaigos, Vilniaus savivaldybė ir jos valdoma įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) ketina pateikti ieškinį Stokholmo arbitražui - juo bus prašoma „Vilniaus energijos“ atlyginti padarytą žalą. Abiem įmonėms nesutariant dėl turto vertintojų, į šį arbitražą jau kreipėsi „Vilniaus energija“.

„Mes savo ruožtu rengiame pilną ieškinį, kuris Stokholmo arbitražui turėtų būti pateiktas sausio mėnesį. (...) Jokių siūlymų spręsti klausimą derybų būdu nebuvo arba tos derybos buvo nesėkmingos, tai mums belieka atsakyti į tokius agresyvius veiksmus, siekiant apginti savo poziciją“, - BNS sakė VŠT stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas, kuris jau anksčiau yra minėjęs, kad toks ieškinys gali būti pateiktas.

Arvydas Sekmokas, Š. Mažeikos / BFL nuotr.

Pasak jo, ieškinys arbitražui turėtų būti pateiktas sausio pabaigoje.

Siekiant tikslų, siekiant kuo naudingiau sau baigti sutartį, dažnai pradedamas puolimas tam, kad būtų daugiau erdvės atsitraukimui, jeigu toks atsitraukimas būtų. O jeigu puolimas yra sėkmingas, tai dar geriau.

„Iš esmės ieškinyje turėtų būti visi dalykai, kuriais „Vilniaus energija“ galbūt piktnaudžiavo - biokuro pirkimas brangesne kaina, ne tuo būdu, kaip būtų galima nusipirkti pigiau ir kiti dalykai, kuriuos „Vilniaus energija“ darė ir kurie didino šilumos kainą savivaldybės įstaigoms ir gyventojams. Manau, kad per arbitražą reikės siekti kompensacijos tų maždaug 18 mln. eurų, kur Kainų komisija įvardino kaip permoką, kurią gavo „Vilniaus energija“, - aiškino A.Sekmokas.

VŠT vadovas Mantas Burokas BNS patvirtino, jog bendrovė ruošiasi pateikti ieškinį Stokholmo arbitražui dėl ginčo su „Vilniaus energija“.

„Vilniaus energija“, kreipdamasi į Stokholmo arbitražą dėl turto vertintojų, pasakė, jog tai nėra turtinis ginčas, bet ateityje tas ginčas gali peraugti į turtinį ir jų preliminari vertinama suma to turtinio ginčo galėtų siekti 140 mln. eurų. Mes irgi ruošiame kreipimąsi su savo reikalavimu materialiu. Čia ateityje ieškinys bus, ir mes formuojame ieškinį su materialiu reikalavimu. Tai bus normalus ieškinys“, - BNS aiškino M.Burokas.

Nei M.Burokas, nei A.Sekmokas negalėjo įvardinti būsimo ieškinio vertės.

„Preliminariai tos sumos yra suskaičiuotos, bet dabar aš jų nepakomentuosiu, nes komentuoti būtų anksti“, - sakė A.Sekmokas.

„Veolia“ šių metų sausį Vašingtono arbitražui pateikė ieškinį prieš Lietuvą, kuriame reikalaujama atlyginti apie 100 mln. eurų žalos dėl neva nesąžiningo valstybės elgesio ir bendrovės investicijų Lietuvoje nusavinimo.

Ketvirtadienį pranešta, kad nesutinkanti su ankstesniu VŠT sprendimu vienašališkai sudaryti Vilniaus šilumos ūkio vertinimo sutartį, „Vilniaus energija“ gruodį kreipėsį į Stokholmo arbitražą, kurio paprašė paskirti nepriklausomą turto techninės būklės vertintoją. VŠT savo ruožtu paprašė arbitražo dėl to apsispręsti kuo greičiau, sprendimo laukiama sausio 2 dieną, o arbitražui nusprendus skirti nepriklausomą turto vertintoją, tai turėtų būti padaryta iki vasario.

A.Sekmoko teigimu, tokie „Vilniaus energijos“ veiksmai rodo šios įmonės nenorą, kad turtas būtų įvertintas.

„Susidaro įspūdis, kad „Vilniaus energija“ ir „Veolia“ nenori eksperto, nenori, kad būtų daromas turto vertinimas, nes jeigu turto vertė pasirodys mažesnė nei buvo išnuomojant, tai „Vilniaus energija“ ir „Veolia“ kaip garantas, turės kompensuoti tą skirtumą. (...) Siekiant tikslų, siekiant kuo naudingiau sau baigti sutartį, dažnai pradedamas puolimas tam, kad būtų daugiau erdvės atsitraukimui, jeigu toks atsitraukimas būtų. O jeigu puolimas yra sėkmingas, tai dar geriau“, - kalbėjo A.Sekmokas.

Jo teigimu, naujo šilumos ūkio turto vertintojo paieškos nuomos sutarties pabaigai įtakos neturės.

„Netgi pasibaigus sutarčiai turto vertinimas gali tęstis. Aišku, būtų geriau, kad turtas būtų įvertintas iki sutarties pabaigos, bet sutarties pabaigoje galima fiksuoti esantį turtą ir jis gali būti vertinamas toliau“, - teigė VŠT stebėtojų tarybos pirmininkas.

VŠT liepą pasirašė 228,7 tūkst. eurų vertės sutartį su bendrovėmis „Elektrėnų energetikos remontas“ ir „Inspecta“. Dalies turto vertinimo išvadas ekspertai žadėjo pateikti rugsėjo pabaigoje, o viso turto - kitų metų sausį. Įvertinus turtą - daugiau nei 33 tūkst. objektų, turėtų paaiškėti, kuri pusė turės kompensuoti kitai šaliai už 15-kos metų investicijas į šilumos ūkį.

„Vilniaus energijos“ ir VŠT šilumos ūkio nuomos sutartis baigiasi 2017 metų kovo 29 dieną, o perduoti ūkį Vilniaus šilumos tinklams numatoma iki kitų metų liepos 1-osios.