Prancūzijos koncernui „Veolia“ priklausančios „Vilniaus energijos“ prezidentas Linas Samuolis dėl garbės ir orumo įžeidimo į teismą padavė dvi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) darbuotojas. Teisme siekiama neteisingomis pripažinti jų pažymų išvadas, susijusias su „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ vadovų baudžiamąja byla.

Vilniaus miesto apylinkės teismas BNS patvirtino, kad L.Samuolis pateikė ieškinį specialistėms Galinai Kononenko ir Auritai Mikulėnienei. Iš jų taip pat reikalaujama 5 tūkst. eurų.

„Dėl melagingų ir šmeižikiškų - visas ieškinys yra apie tai ir keliais sakiniais neturiu kaip to išdėstyti. Pradedant dėl to, kad jeigu įmonėje, kurioje yra operacijos apsimestinės ir baigiant eile kitų teiginių dėl tvarkų, kurių nesilaikyta. Kadangi teismas dar ieškinio nepradėjo nagrinėti, tai dėl niuansų, detalių nenorėčiau pasisakyti“, - BNS sakė L.Samuolio advokatas Jovitas Elzbergas.

Paklaustas, kodėl nuspręsta į teismą paduoti specialistes, o ne pačią FNTT, advokatas sakė, jog „šioje situacijoje veikia ne kas nors abstraktaus, o konkretūs žmonės“.

„Ne institucija atlieka išvadas, o konkretūs žmonės. Institucija tik atlieka ikiteisminį tyrimą, o konkrečių specialistų išvadų pagrindu formuotas kaltinimas. Tai yra, konkrečios specialistės parašė konkrečius teiginius neatitinkančius tikrovės, todėl konkrečios specialistės atsako už savo išvadą parašu ir sako, kad tose išvadose nėra nieko neteisingo. Jeigu jos yra tikros tuo, tai apsigins teisme, o jeigu nėra tikros, tai teismas pasisakys dėl  to. Šioje situacijoje veikia ne kas nors abstraktaus, o konkretūs žmonės“, - tikino advokatas.

Jis nekomentavo, kaip civilinis ieškinys dėl šmeižto gali paveikti baudžiamąją bylą „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ vadovų, kurioje pagrindas yra būtent FNTT darbuotojų pažymos.

Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjamoje byloje kaltinimai pateikti Andriui Janukoniui, Jeanui Sacrestui (Žanui Sakrestui) ir L.Samuoliui.

Tyrimo duomenimis, „Vilniaus energija“, pirkdama dujas per „Dalkia Lietuvą“, nepagrįstai išleido beveik 1,48 mln. eurų, padidino šilumos gamybos sąnaudas, o iš vartotojų pareikalavo papildomai sumokėti daugiau nei 290 tūkst. eurų už parduotą šilumą.

„Vilniaus energija“ ir „Litesko“ neigia, kad 2004-2007 metais šilumos vartotojams padarė 637 tūkst. eurų žalos. Pasak įmonių, faktai ir šilumos vartotojų sąskaitos rodo, kad tuo metu įmonės vienašališkai pritaikė daugiau kaip 12,92 mln. eurų vertės nuolaidų.

„Dalkia“ į Lietuvą atėjo 2002 metais, kai 15-kai metų išsinuomojo Vilniaus šilumos ūkį. Nuomos sutartis baigsis 2017 metų vasarį - jau pradėtos derybos dėl turto perėmimo. Tačiau bendrovė neketina visiškai pasitraukti iš Lietuvos - ji lieka kai kuriose savivaldybėse, kur per „Litesko“ nuomojasi jų šilumos ūkį.

„Vilniaus energija“ tvirtina, kad iki 2014 metų į mieto šilumos ūkį yra investavusi 162,4 mln. eurų - maždaug 96 proc. sumos, kurią įsipareigojo investuoti.