Gegužės 13–29 d. įvyksiančio Vilniaus festivalio programa nepaprastai kryptinga ir dėmesį sutelkusi į filharmoninėse terpėse bei klasikinės muzikos festivaliuose įsigalėjusias kultūros formas, pagrindines sroves ir įspūdingus partitūrų interpretatorius.

Beveik mėnesiu anksčiau prasidėsiančio festivalio programa skiriama Vilniui – 2009 m. Europos kultūros sostinei.
 
Festivalis pristatys keturis orkestro muzikos vakarus ir dvi kamerines programas. Koncertuose skambės europietiška klasikinė muzika: nuo Händelio oratorijos „Mesijas“ iki šiuolaikinių ispanų autorių kompozicijų gitarai solo, pasaulinės Rodiono Ščedrino simfoninės freskos „Lietuviška sakmė“ premjeros (Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ užsakymas) ir tik prieš keletą mėnesių atlikto premjerinio Krzysztofo Pendereckio kūrinio – Styginių kvarteto Nr. 3.
 
Šiais metais į festivalį pakviesti įsitvirtinę klasikinio repertuaro specialistai, kaip antai Bambergo simfoninio orkestro choras ir jo dirigentas Rolfas Beckas, Los Romeros kvartetas „Karališkoji gitaros šeima“ arba Šanchajaus kvartetas, tačiau didžiausius festivalio sūkurius šįkart sukels dvi pavergiančios personos – audringas maestro Valerijus Gergijevas ir mums itin ypatinga primadona – Violeta Urmana.
 
Festivalio pradžios renginyje, gegužės 13 d., Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre koncertuos Londono simfoninis orkestras (LSO), diriguojamas Valerijaus Gergijevo. Po 2004 m. jo padiriguotų Prokofjevo simfonijų ciklo triumfo („Valerijus Gergijevas yra apsigimęs Prokofjevo interpretatorius“ – skelbė „The Guardian“), vyriausiojo orkestro dirigento postas buvo pasiūlytas šiai įnirtingai asmenybei. Kaip tikina pats LSO, tai buvo vienas daugiausiai kalbų sukėlusių dirigento paskyrimų turbūt visoje klasikinės muzikos istorijoje. Daugybė kritikų ne kartą atkreipė dėmesį, kad V. Gergijevo genijus ypatingai atsiveria jam diriguojant rusų klasikų repertuarą, o Vilniaus koncerto programoje kaip tik skambės Stravinskio, Rachmaninovo ir Ščedrino partitūros.
 
Violetos Urmanos rečitaliai ir koncertiniai pasirodymai svarbiausiuose Europos, JAV ir Japonijos muzikos centruose tampa išskirtiniais įvykiais, sulaukiančiais nepaprasto spaudos ir klausytojų dėmesio: „visą koncertą tvyrojo kažkokia archyvinė, kažkokia praėjusių laikų nostalgijos atmosfera, galbūt paskutinį kartą primenanti hiperbolizuotus pasakojimus apie legendines praeities operos divas. Ši senoji operos magija išties suteikė daug pasigėrėjimo“. Festivalio pabaigos koncerte, gegužės 29 d., Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje primadona, kartu su savo vyru tenoru Alfredo Nigro ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno atliks Lietuvoje ypač retai girdimas arijas iš Glucko operų „Alkestidė“ ir „Ifigenija Tauridėje“, Cherubini operos „Medėja“ ir ištraukas iš Berliozo operos „Trojėnai“ bei Berliozo kantatą „Kleopatros mirtis“.