Vietoje Sporto rūmų planuojamo statyti centro operatoriaus konkurso potencialūs dalyviai sako, jog kvalifikacijos reikalavimai verčia juos jungtis į konsorciumus ir yra palankūs vienam rinkos dalyviui – valstybės valdomam parodų ir kongresų centrui „Litexpo“. Pastarojo vadovas tvirtina, jog konkurentai neteisingai interpretuoja reikalavimus.

Tuo metu VPT teigia, jog preliminarūs reikalavimai panašesni į koncesijos, o ne nuomos konkurso sąlygas.

Potencialių dalyvių – trys

BNS kalbintų konkurse planuojančių dalyvauti bendrovių atstovai tvirtina, kad jiems daugiausiai nerimo kelia reikalavimai turėti patirties organizuojant tarptautines konferencijas savo pastate, taip pat turėti patirties, pritraukiant užsienio kompanijas rengti konferencijas ar kongresus Lietuvoje pagal pastarųjų užklausas.

„Pagal dabar pateiktas formuluotes, užkertamas kelias dalyvauti dideliems tarptautiniams renginių, konferencijų ir kongresų organizatoriams. Jos neatitinka gerosios tokių praktikos, nes paprastai tokie organizatoriai nevaldo infrastruktūros, nes ji yra tik detalė. Renginio turinys yra svarbiausia. Organizatoriai rūpinasi renginiu, dalyvių logistika, maitinimu, programa“, – BNS sakė bendrovės „Infrastruktūra LT“ plėtros vadovė Živilė Savickaitė.

Pasak jos, būtent dėl neišvystytos infrastruktūros Lietuva retai atsiranda konferencinio turizmo žemėlapyje ir užklausos dėl tarptautinių konferencijų rengimo yra retos.

„Reikalavimas turėti patirties teikiant paraiškas pritraukti tarptautines konferencijas į Lietuvą pagal užsienio užklausas. Lietuva, kaip konferencinio turizmo kryptis, yra neišvystyta būtent dėl infrastruktūros trūkumo. Dėl šios priežasties dažnai tarptautiniai dalyviai negali pateikti Lietuvos kaip krypties. Mes manome, kad konferencijos pritraukimas į kitas šalis, pavyzdžiui, Latviją, turėtų būti vertinama bent lygiaverčiai“, – aiškino Ž. Savickaitė.

Konkurse planuojančios dalyvauti bendrovės Nacionalinis konferencijų centras direktorius Andrius Žiauberis BNS sakė nesuprantantis, kodėl pabrėžiamos konferencijos, o ne renginių organizavimas, nes tai iš esmės yra tas pats.

„Esminis akcentas dedamas konferencijų organizavimui ir aš nesuprantu, kuo skiriasi konferencijos ar kokio kito renginio organizavimas. Nesuprantu ir reikalavimo būti pateikus bent 2-3 pasiūlymus organizuoti konferencijas. Nesvarbu, pasisekė ją padaryti ar ne. Tai absurdas. Ne tokiais parametrais į ekonominį efektyvumą reikėtų orientuotis ir atrinkinėti operatorių“, – BNS tvirtino jis.

A. Žiauberis įsitikinęs, kad pagal tokius reikalavimus naujojo centro operatoriui konkurse gali dalyvauti trys rinkos dalyviai, o jo sąlygos pritaikytos tik „Litexpo“.

„Tai visi tiesiai šviesiai kalba apie (sąlygų – BNS) pritaikymą „Litexpo“. Valstybė nori pati būti operatoriumi, bet tokiu atveju labai iškreipiamos sąlygos rinkoje, nes valstybės subsidijuoja savo verslą, o taip operatorius tampa neefektyvus. Bandyčiau suskaičiuoti organizatorius, kurie atitinka nurodytus pajėgumus – tai „Infrastruktūra LT“, mes, valdantys kelias arenas, ir „Litexpo“. Kitus labai sunku būtų įvardyti“, – sakė jis.

Abiejų bendrovių atstovai tvirtino pastabas planuojantys pateikti konkursą organizuojančiam Turto bankui. Taip pat svarstantys burtis į konsorciumus.

„Renginių organizatoriai nebus valdę infrastruktūros, o infrastruktūros valdytojai neturės tarptautinių konferencijų organizavimo patirties. Mes ieškome, svarstome, kalbamės su vietos ir tarptautiniais partneriais, kurie galėtų būti suinteresuoti (galimybe sudaryti konsorciumą )“, – sakė „Infrastruktūros LT“ plėtros vadovė.

A. Žiauberis taip pat tvirtino, jog įmonė „rastų galimybių jungtis“.

Nacionalinį konferencijų centrą specialiai konkursui įsteigė renginių organizavimo grupė „Seven Entertainment“, kurios antrinės įmonės valdo „Siemens“ ir „Cido“ arenas Vilniuje ir Panevėžyje.

Bendrovę „Vilniaus infrastruktūra“ specialiai konkursui įsteigė „Infrastruktūra LT“, valdanti „Švyturio“ areną bei Palangos koncertų salę.

„Litexpo“ vadovas: konkurentai neteisingai interpretuoja reikalavimus

„Litexpo“ direktorius Justinas Bortkevičius sako, jog rinkoje yra arenų, kurių valdytojai gali pretenduoti į naujojo centro operatoriaus poziciją.

„Nepamenu tikslios formuluotės, bet, kiek žinau, yra reikalavimas turėti patirties tokią infrastruktūrą valdyti. Mano supratimu, toks ir yra operatoriaus tikslas – gebėti tokio tipo infrastruktūrą valdyti. „Litexpo“ nėra vienintelė Vilniuje ir Lietuvoje – yra „Siemens“, „Compensa“, „Žalgirio“, „Švyturio“ arenos, kurių dalinė paskirtis yra renginių, konferencijų, parodų organizavimas. Čia jau interpretacijos“, – BNS teigė jis.

J. Bortkevičiaus teigimu, „Litexpo“ Vilniuje organizuojamų tarptautinių konferencijų dalis neturėtų siekti trečdalio rinkos.

„Kvestionuočiau tokią interpretaciją. Pasižiūrėjus, kiek konferencijų Vilniuje suorganizuojama per metus, iš jų tarptautinių, ir kokia dalis jų vyko „Litexpo“. Tai skaičiaus tikslaus nepasakysiu, bet kažkada skaičiavome, kad 20-30 procentų. Tai reiškia, kad kitos konferencijos ne mažesnių apimčių vyksta kažkur kitur, kažkas turi patirties tokias konferencijas pritraukti“, – tvirtino jis.

„Litexpo“ vadovas teigė manantis, jog konkurso sąlygos formuluojamos pagal planuojamas paslaugų apimtis.

„Šiandien konkurso sąlygos pateiktos rinkai susipažinti, pastaboms pateikti. Kiek viešoji opinija formuoja to objekto poreikį ir paskirtį, tai jis turėtų aukščiausio lygio konferencijų centro standartus. Tai Turto bankas ir formuoja tas sąlygas tokias, kokio operatoriaus reikia tokio objekto infrastruktūrai valdyti“, – sakė jis.

Pasak J. Bortkevičiaus, įmonė kol kas nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl dalyvavimo konkurse. Ji Turto bankui taip pat planuoja teikti pastabas dėl konkurso sąlygų.

„Mes kol kas galutinio sprendimo dėl dalyvavimo nepriėmėme, turime penktadienį valdybos posėdį. Turime taip pat nemažai įžvalgų bei pastabų dėl sąlygų, kurias pateiksime. Nemanau, kad čia yra viešajai diskusijai tie mūsų rekomenduojami pokyčiai. Tai Turto bankas surinkęs tas pastabas galėtų pasakyti, ko rinka tikisi“, – teigė „Litexpo“ vadovas.

Tarnybų kritika

VPT atstovė spaudai Sigita Zumerytė-Arlauskienė BNS aiškino, jog Vilniaus kongresų centro operatoriaus konkursas organizuojamas, pasinaudojant Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta išimtimi – kaip nuoma.

„Tai reiškia, kad jam Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos netaikomos, taip pat tokių konkursų vykdymo Viešųjų pirkimų tarnyba nekontroliuoja. Mes nedaug ką galime komentuoti. Iš viešai prieinamos informacijos matome, kad šiuo metu vyksta konsultacijos su rinka, tad matant ribojančias sąlygas, potencialūs tiekėjai turėtų būti aktyvūs ir teikti savo pastabas“, – sakė ji.

VPT atstovė pripažino, jog teisingesnis sprendimas būtų skelbti koncesijos konkursą.

„Tarnybos specialistų nuomone, parengtos sąlygos savo turiniu panašesnės į paslaugų koncesiją nei į paprastą nekilnojamojo turto nuomą, tad koncesijos konkursas šiuo atveju turbūt būtų teisingesnis sprendimas. Jeigu tai būtų koncesijos konkursas ir vertintume jo sąlygas, tuomet minimas kvalifikacinis reikalavimas būtų vertinamas kaip neproporcingas ir dirbtinai ribojantis konkurenciją, tačiau šiuo atveju tai yra nuomos konkurso sąlygos ir jų teisėtumo komentuoti negalime“, – aiškino S. Zumerytė-Arlauskienė.

Turto bankas Vilniaus kongresų centro operatoriaus atrankai turėtų skelbti koncesijos, o ne nuomos konkursą, sako Konkurencijos taryba.

„Preliminariu tarybos vertinimu, operatoriaus konkursas turėtų būti vykdomas pagal Koncesijų įstatymą. Išsamesnį vertinimą galėtų atlikti Centrinė projektų valdymo agentūra, kurios Viešos ir privačios partnerystės skyrius atsakingas už šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą“, – BNS prašymu įvertinusi planuojamo skelbti konkurso sąlygas komentavo tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėja Justina Paulauskaitė.

Klausiama dėl reikalavimo būsimam operatoriui turėti patirties valdant infrastruktūrą, ji pabrėžė, jog reikalavimai turi būti proporcingi siekiamam tikslui.

„Vertinant konkurencijos aspektu, reikalavimai pretendentams, turi būti objektyvūs, nediskriminuojantys, pagrįsti ir proporcingi siekiamam tikslui. Nustatyti pernelyg aukšti reikalavimai mažintų jų galimybes dalyvauti atrankoje, taip sukuriant grėsmę konkurencijai ir dirbtinai ją ribojant. Atitinkamai, konkurso vykdytojai turi siekti proporcingo reglamentavimo, kuris neturėtų būti griežtesnis, nei reikia nustatytiems tikslams įgyvendinti“, – komentavo J. Paulauskaitė.

Centrą nuomos

Turto banko atstovė spaudai Aldona Violeta Grinienė BNS sakė, jog nuomos konkursas rengiamas, nes taip numatyta 2015 metų Vyriausybės nutarime, kuriuo projektas pripažintas valstybei svarbiu.

Dokumente nurodoma, jog Kongresų centras būtų nuomojamas privačiam asmeniui, kuris nuo 2022 metų suorganizuotų ne mažiau kaip 10 tarptautinių konferencijų ir kongresų per metus. Taip pat atskirai nurodoma, kad centras būtų nuomojamas privačiam asmeniui, kuris nuo 2022 metų suorganizuotų ne mažiau kaip 10 koncertų ir kitų kultūrinių renginių ir pritrauktų ne mažiau kaip 15 tūkst. jų dalyvių per metus.

A. V. Grinienė plačiau pretenzijų dėl konkurso sąlygų nekomentavo, ir nurodė, jog dalyviai turėtų pastabas pateikti Turto bankui, kuris planuoja surengti susitikimą su jais. Anot A. V. Grinienės, rengiant sąlygų projektą, bankas vertino potencialių rinkos dalyvių visumą: arenų operatorius, konferencijų organizatorius bei užsienio kompanijas.

Rinkos konsultacijas bankas paskelbė gegužės pabaigoje. Pastabas jam galima teikti iki penktadienio vidurdienio.

Numatoma, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pertvarka prasidės 2020 metų pradžioje, o kongresų centras turėtų būti atidarytas 2021 metais.

Po rekonstrukcijos Vilniaus kongresų centro plotas sieks 18 tūkst. kv. metrų Rekonstruotame centre bus įrengta 2,5 tūkst. vietų didžioji posėdžių salė, veiks konferencijų centras su 10 daugiafunkcinių transformuojamų konferencijų salių po 156–500 vietų, susitikimų kambariai. Kongresų centrą planuojama išnuomoti dešimčiai metų.