Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose gyvenanti nekalbanti ir nevaikštanti trejų metų mergaitė tapo smurto auka. Kas žiauriai sumušė bejėgį vaiką ir kodėl taip ilgai apie tai nepranešta policijai, aiškinasi kriminalistai, rašo „Lietuvos rytas“.

Ypač stulbina, kad trejų metų mergaitę per Velykas greičiausiai sumušė kūdikių namų darbuotoja arba darbuotojas, nes svetimi žmonės į pastatą patekti negali.

Policijai apie smurtą prieš valstybės globojamą mergaitę buvo pranešta tik po keturių dienų.
Tai padarė ne šios vaikų globos įstaigos administracija, o vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, sulaukusi telefono skambučio iš kūdikių namų.

„Mus ėmė vadinti skundikėmis. Bet negaliu tylėti, kai taip žiauriai elgiamasi su vaikais.
Jei neprotestuosi, vėl muš. O direktorė turbūt norėjo viską nuslėpti”, – aiškino „Lietuvos rytui” viena kūdikių namų darbuotoja, kartu su kolegėmis nusprendusi ginti neįgalų vaiką.

Ji teigė nepamenanti, kad kūdikių namuose kas nors iki tol būtų taip sumušęs bejėgį vaiką.
Prieš dvi savaites kūdikių namų kineziterapeutė Loreta Bucevičienė ir praktiką čia atliekantys studentai pašiurpo, kai išvystę cerebriniu paralyžiumi sergančią mergaitę pamatė ryškių mėlynių ant jos sėdmenų. Dėmės buvo įvairaus dydžio ir spalvų.

Vystoma mergaitė muistėsi, buvo akivaizdu, kad jos žaizdos skausmingos.

Neatmetama, kad tokiam liesam vaikui stiprūs sumušimai galėjo pažeisti inkstus.
Iš sužalojimų spalvos buvo galima spręsti, kad po smūgių praėjo jau kelios dienos.

Galima tik numanyti, kokias kančias visą tą laiką teko iškentėti negalinčiam pajudėti vaikui, pasodintam ant tokių žaizdų. Mergaitė negalėjo paprašyti pagalbos, nes nekalba.