Vilnius nėra dešiniųjų miestas, o tas, kuris sugebės sutelkti kairiųjų balsus, gali laimėti sostinės mero rinkimuose, tvirtina socialdemokratų kandidatas Gintautas Paluckas. Apžvalgininkai stebisi tokiais jaunojo politiko pareiškimais ir nenoru siekti dešiniųjų balsų, išnaudojant suirutę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje, kuri „nukariavo“ Vilnių praėjusiuose Seimo rinkimuose.

Vos tik Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus konferencija kandidatu į sostinės merus patvirtino G. Palucką, šis pareiškė, kad jam nebūtina siekti dešiniųjų pažiūrų rinkėjų palankumo.

„Aš visada atsakau – aš neprivalau laimėti prieš Artūrą Zuoką. Remigijus Šimašius privalo laimėti prieš Artūrą Zuoką, Ingrida Šimonytė privalo prieš jį laimėti. Aš privalau laimėti prieš „darbiečių“ kandidatą, „tvarkiečių“ kandidatą, gauti šiek tiek rusų balsų, šiek tiek lenkų balsų“, – rugsėjo pabaigoje dėstė G. Paluckas.

Portalui LRT.lt G. Palucko pasiteiravus, ar kovoje dėl sostinės mero posto jam iš tiesų užtektų laimėti tik tarp kairiųjų, politikas pasiūlė pažiūrėti, kas sudaro savivaldybės tarybą.

„Visi įsivaizduoja, kad Vilniaus miestas yra dešiniųjų miestas. Tai yra netiesa. Jei sudėsite visų politinių partijų gautus balsus, tai praktiškai 60 proc. balsų taryboje yra atstovaujami kairiųjų, 40 proc. – dešiniųjų. Tas, kuris sugebės sutelkti kairiųjų balsus, yra labai realus kandidatas į antrą turą ir netgi turi tam tikras pretenzijas į pergalę mero rinkimuose“, – neabejoja socialdemokratas.

Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSD) lyderis Algirdas Butkevičius paragino partiečius neapsiriboti vien tik konkurencija su kairiosiomis partijomis.

„Nesutinku su ta mintimi, kad mes tik turime nugalėti Darbo partiją, „Tvarką ir teisingumą“. Mes esame kairioji partija, mes turime kovoti ir su dešiniuoju flangu, tai reiškia – su konservatoriais ir liberalais. Bet kovoti išmintimi, žinoti, kur yra mūsų segmentas, į kurį mes galime ateiti ir gauti papildomų balsų: universitetai, kolegijos, profesinės mokyklos, mokyklos“, – rugsėjo pabaigoje kalbėjo A. Butkevičius.

A. Sysas: jei balsuoja už dešiniuosius, niekada nebalsuos už kairiuosius

Kaip portalui LRT.lt teigė G. Paluckas, taip kalbėdamas A. Butkevičius esą norėjo pasakyti, kad meras yra viso Vilniaus atstovas – ir dešiniųjų, ir kairiųjų. „Tai yra tiesa, tačiau jei šnekame apie politinės kampanijos ir agitacinius tikslus, tai savaime suprantama, kad visi nori eiti mažiausio pasipriešinimo keliu. Man bus daug lengviau įtikinti „tvarkiečių“, „darbiečių“ ar Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rinkėją nei konservatorių“, – aiškina G. Paluckas.

G. Paluckui pritaria ir jo partijos kolega Algirdas Sysas, pasak kurio, jei rinkėjas ideologiniu požiūriu yra tvirtai apsisprendęs balsuoti už dešiniuosius, tai jis niekada nebalsuos už kairiuosius.

„Kiekviena partija turi tam tikrą dalį elektorato, kuri yra nuolatinė. Kiti yra kintantys arba neapsisprendę, nebalsuojantys. Tai dėl pastarųjų ir vyksta didžiausia kova, o kaip tik konservatoriai pasižymi labai stabiliu elektoratu. Galima procentų tikslumu nustatyti, kiek jie gaus balsų.

Kairiųjų fronte yra trys partijos, galbūt ketvirta yra LLRA, kuri paskutiniu metu pasiima lenkų ir rusų balsus, o anksčiau dalį rusų balsų gaudavo socialdemokratai, Darbo partija, šiek tiek – „Tvarka ir teisingumas“, – skaičiuoja A. Sysas.

Tuo metu Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas politologas Vytautas Dumbliauskas pažymi, jog tiesioginiai mero rinkimai – kaip ir Prezidento – yra asmenybių.

„Svarbiausias šiuose rinkimuose yra asmuo, kiek jis tinkamas į merus. [Reikia] akcentuoti asmenines savybes, o partiškumą nustumti į šalį. Taip pat reikėtų pažymėti, kad kandidatas geba derinti interesus. Tačiau iškart sakyti, kad nereikalingi TS-LKD rinkėjai... O gal jų elektoratas neturės už ką balsuoti ir blaškysis tarp Liberalų sąjūdžio kandidato Remigijaus Šimašiaus ir G. Palucko?“, – klausia politologas.

Portalas LRT.lt jau rašė apie tai, kaip konservatoriai neapsisprendžia rinkdamiesi kandidatą į sostinės merus. Paskutiniu metu diskutuojama apie Manto Adomėno kandidatūrą, kurią dar pavasarį patvirtino TS-LKD Vilniaus m. skyrių sueiga.

Be to, pasak V. Dumbliausko, pravartu pasižiūrėti ir į praėjusius Seimo rinkimus, per kuriuos konservatoriai „nukariavo“ Vilnių laimėdami septyniose apygardose.

„Darbo partija taip pat nėra draugas socialdemokratams, jie turi savo planų ir tikslų. G. Paluckas turėtų įtikinti kuo daugiau rinkėjų, vien socdemų elektorato jam nepakaks. Pagal Seimo rinkimų rezultatus socialdemokratų elektoratas sudaro tik dešimtadalį Vilniaus – jie laimėjo vienoje apygardoje. G. Paluckas turi vadovautis „catch all“ principu – griebti visus rinkėjus, kiek tik įmanoma. Manau, kad toks G. Palucko pasisakymas dėl rinkėjų yra strategiškai neapgalvotas“, – portalui LRT.lt sakė V. Dumbliauskas.

V. Savukynas: G. Paluckas atskleidė tai, kas kalbama užkulisiuose

LRT žurnalisto, politikos apžvalgininko Virginijaus Savukyno manymu, tokiu pasisakymu G. Paluckas esą atskleidė tai, kas kalbama politikų užkulisiuose.

„Visi puikiai supranta, kad konservatoriams didžiausi konkurentai yra liberalai, o socialdemokratams – „Darbo partija“, „Tvarka ir teisingumas“. Tai G. Paluckas tiesiog išsakė tai, kas tyliai kalbama užkulisiuose, taip parodydamas, kad kovoja to paties sparno partijos, nes jų rinkėjai yra panašūs“, – aiškina V. Savukynas.

Tačiau, pasak politikos apžvalgininko, blogas tas kareivis, kuris negalvoja apie generolo skeptrą.

„Jei einama į rinkimus, man atrodo, reikia siekti ne sudalyvauti, bet laimėti. Toks pareiškimas gal yra apsidraudimas, nes G. Paluckas yra jaunas politikas, kuris puikiai supranta, kad žinomumu atsilieka nuo Artūro Zuoko, Remigijaus Šimašiaus.

Galbūt apsidrausdamas padarė tokį atsargų pareiškimą, o patyręs A. Butkevičius turėjo taisyti jaunojo kolegos klaidą. Labai dažnai A. Butkevičiui tenka tokias klaidas taisyti“, – LRT.lt kalbėjo V. Savukynas.

Savivaldybių tarybų rinkimai įvyks kitų metų kovo 1-ąją. Juose pirmą kartą merai bus renkami tiesiogiai.