„Lengviesiems automobiliams ir autobusams bus atidaryta iš esmės atnaujinta transporto judėjimo schema, kurios sprendimai tiesiogiai siejasi ilgalaikiais oro uostų plėtros planais ir su šiuo metu statomu naujuoju išvykimo terminalu sostinės oro uoste“, – teigiama LTOU pranešime.

Atnaujintoje centrinėje aikštėje nuo metų pradžios įrengtos naujos parkavimo vietos, elektromobilių įkrovos stotelės, dviračių laikymo zonos, žaliosios erdvės, dalis aikštės dengta specialia pastoge.

Beveik 30 tūkst. kv. metrų ploto teritoriją už 9,5 mln. eurų rekonstravo „Eikos“ grupės statybų bendrovė „Eikos statyba“.

LTOU dar šiemet planuoja baigti ir naujojo išvykimo terminalo statybas – jis turėtų pradėti veikti kitų metų vasarį. Terminalą už 50 mln. eurų stato „Eikos statyba“.

Šių metų sausį LTOU skelbė, kad į terminalų rekonstrukciją ir naujų statybą numatoma investuoti apie 180 mln. eurų.

Vilniaus oro uosto plėtrą siūloma pripažinti valstybei svarbiu projektu

Susisiekimo ministerija siūlo bendrovės Lietuvos oro uostai (LTOU) jau pradėtą įgyvendinti jo valdomo Vilniaus oro uosto plėtrą pripažinti valstybei svarbiu projektu.

Anot ministerijos parengto Vyriausybės nutarimo projekto, svarbiu projektu siūloma pripažinti Vilniaus oro uoste jau pradėtą statyti išvykimo terminalą bei planuojamą statyti atvykimo terminalą, planus rekonstruoti senąjį oro uosto pastatą, kuriame būtų įrengtos naujos komercinės erdvės, bei įrengti privažiavimus prie naujų terminalų.

Iki 2030 metų įgyvendinus 235 mln. eurų privačių ir valstybės biudžeto lėšų pareikalausiantį projektą Vilniaus oro uoste būtų aptarnaujama ne mažiau kaip 7,8 mln. keleivių per metus.

Šiuo metu Vilniaus oro uoste statomas naujas išvykimo terminalas – jį atidarius 2025 metų pradžioje bus pradėtas statyti naujasis atvykimo terminalas – jį numatoma pastatyti iki 2027 metų, iki 2028 metų – atnaujinti dabartinį sovietinį pastatą, jame įkuriant komercines erdves.

Iki 2030 metų po šiuo pastatu ketinama pastatyti požeminę europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ stotį.

Be to, taikant rizikos pasidalijimo modelį ministerija siūlo toliau skatinti skrydžius ir juos plėsti.

Pagal šį modelį Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ nuo spalio pabaigos pradės skrydžius tarp Vilniaus ir Diuseldorfo Vokietijoje, be to, pagal jį jau vyksta skrydžiai tarp Vilniaus ir Londono Sičio, Lisabonos bei Hamburgo. Į Londono Sitį nuo pernai spalio skraidina Lenkijos vežėja LOT, o į Lisaboną ir Hamburgą nuo šios gegužės – „Air Baltic“.