Už tokį Zujūnų seniūno Miroslavo Gajevskio siūlymą balsavo 20 tarybos narių, BNS informavo tarybos sekretorė Elžbieta Jablonska. Trys nariai buvo prieš, dar trys susilaikė.

Veikloje nieko blogo neįžvelgia

Zujūnų seniūnas M.Gajevskis BNS sakė, jog lenkų menininkas nusipelno, kad jo vardu būtų pavadinta Vilniaus rajono gatvė.

„Nieko aš blogo nematau jo veikloje. Mes imame kultūrinį kontekstą. T.Konwickis buvo režisierius ir ekranizavo Česlovo Milošo knygą „Isos slėnis“, – anksčiau tvirtino seniūnas.

Tuo metu kai kurie opozicijos nariai apgailestavo, kad šiuo klausimu valdantieji iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos kompromiso neieškojo.

Jie teigia, kad T.Konwickį diskredituoja dalyvavimas „Armijoje Krajovoje“ Antrojo pasaulinio karo metais.

„Valdantieji visiškai neieškojo kompromiso ir šį kartą neutralaus pavadinimo gatvei suteikti nepavyko“, – BNS sakė savivaldybės tarybos narys ir kultūros veikėjas Gintaras Karosas.

„Pats sprendimas buvo priimtas buldozeriniu principu“, – pridūrė jis.

Pasak politiko, „dalyvavimas tokiose organizacijose kaip „Armija Krajova“ palieka įspaudą visam gyvenimui“.

T.Konwickis gimė 1926 metais Naujojoje Vilnioje ir vaikystę praleido tuomet lenkų okupuotame Vilniaus krašte.

1944 – 1945 metais jis priklausė „Armijai Krajovai“. „Armija Krajova“ Vilniaus krašte kovojo tiek prieš nacių okupantus, tiek prieš lietuvius, laikydama Vilniją Lenkijos dalimi ir siekdama ją vėl prijungti prie Lenkijos.

T.Konwickis labiausiai pagarsėjo romanais „Mažoji apokalipsė“ – gyvenimo totalitarinėje valstybėje satyra – ir „Lenkų kompleksas“ – polemika apie nacionalinę istorinę sąlygą, kurią tragiškai nulėmė kariniai pralaimėjimai ir užsienio okupacija.

Abu šiuos romanus praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje išleido šalies pogrindinė spauda, apeidama valstybės cenzūrą.

T.Konwickis taip pat bendradarbiavo kaip scenaristas. Jis mirė 2015 metais.

Tiria, ar gatvės pavadinimas neprieštarauja įstatymams

Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyba tiria, ar Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas pavadinti gatvę „Armijoje Krajovoje“ kovojusio lenkų rašytojo ir kino kūrėjo Tadeuszo Konwickio (Tadeušo Konvickio) vardu neprieštarauja įstatymams.

„Mes darome patikrinimą, dabar prašysime papildomų duomenų“, – BNS sakė Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė.

Tarnyba užklaus institucijų, ar gatvės pavadinimas T.Konwickio vardu nekelia grėsmės viešajai tvarkai. Ji taip pat suabejojo, ar esama aiškių įrodymų apie menininko nuopelnus Lietuvai, nes tai būtina sąlyga norint asmens vardu pavadinti gatvę.

Nustačiusi neatitikimus teisės aktams, Vyriausybės atstovė galėtų teikti siūlymą tarybai pakeisti savo sprendimą. Jeigu ši į siūlymą neatsižvelgtų, ji turi galimybę kreiptis į teismą.

Vis dėlto Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybos tyrimas neįšaldo savivaldybės sprendimo vykdymo.

Gatvę T.Konwickio vardu Vilniaus rajono savivaldybės taryba nusprendė pavadinti valdančiųjų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų balsais. Jie teigia, kad lenkų menininkas paliko gilų pėdsaką ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos kultūroje.

Sprendimo nepalaikiusi opozicija sako, kad T.Konwickį diskredituoja jo dalyvavimas „Armijoje Krajovoje“ Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Ji Vilniaus krašte kovojo tiek prieš nacių okupantus, tiek prieš lietuvius, laikydama Vilniją Lenkijos dalimi ir siekdama ją vėl prijungti prie Lenkijos.