Valstybinė kalbos inspekcija, teismai ir Vilniaus rajono savivaldybė ne vienus metus grūmėsi ir sprendė, kokie turėtų būti vieši užrašai šiame Vilniaus rajone. Po dvejų metų priimtas sprendimas – jų turėtų nebelikti. Apie tai LNK pokalbis su Maišiagalos bendruomenės nariu Ernestu Fedorovičiumi.

– Vakar jus pasitiko kitoks vaizdas.

– Man buvo netikėta, nes buvau pratęs. Pamačiau internete straipsnį apie lenkiškas lentelės. Pagalvojau, kad pažiūrėsiu prie savo namų, nes visada būdavo lentelė dviem kalbomis. Ryte – nauja lentelė lietuvių kalba. Nežinau, kokiomis aplinkybėmis pakeitė. Neseniai dar buvo dvikalbė.

Juk pats žmogus savo privačioje teritorijoje gali nuspręsti, kokia kalba nori lentelės – ukrainiečių, lietuvių, lenkų, o gal žydų.  Nematau problemos.

– Kiek svarbi lentelė kaimynams, jums, rajono žmonėms?

– Manau, tai tautinio identiteto, lenkų kultūros dalis. Čia gyvena per 50 proc. lenkų tautybės žmonių.

– Neretai atvažiuoja Lenkijos aukšto rango politikų, jie susitinka su visuomene, tačiau neįleidžiama žiniasklaida. Apie ką kalbama? Ar kalbama, kad taip gadinami dviejų šalių santykiai?

– Nežinau, ar gadinami santykiai, tačiau Lenkijos valdžia suinteresuota turėti stiprias Lenkijos bendruomenes užsienyje. Vilniaus krašte yra tikrai gausi Lenkijos tautinė mažuma, lenkų politikams svarbu, kad liktų dalis lenkų identiteto – lentelės, užrašai. Vilniuje yra dvikalbių lentelių. Niekam netrukdo, o kodėl čia trukdo? Keista, savotiškas kišimasis. Juk pats žmogus savo privačioje teritorijoje gali nuspręsti, kokia kalba nori lentelės – ukrainiečių, lietuvių, lenkų, o gal žydų.  Nematau problemos.

Visas pasakojimas – LNK reportaže: 

Didžioji dauguma kalbintų žmonių pritarė sprendimui, kad lentelės turi būti lietuvių kalba: „gyvename Lietuvoje, turėtų būti tik lietuviški užrašai. Kam čia papildomas rašymas, papildomi nuostoliai“, „nežinau, kadangi tai Vilniaus rajonas, galėtų būti ir taip, ir taip“, „man nėra skirtumo“.

Sprendimas dar gali būti skundžiamas per 30  dienų.