Jis įamžins vieno iš žymiausių Lietuvos keliautojų, mecenatų ir valdovų Mikalojaus Kristupo Radvilos-Našlaitėlio (1549 – 1616) atminimą.

Ant Vėjų rožę primenančio ženklo grindinyje, prie fontano, bus ir piligriminio žygio M. K. Radvilos-Našlaitėlio keliais žemėlapis. Naują, konceptualų ir gilią istorinę prasmę turintį simbolį Vilniaus miestui ir miestiečiams dovanoja buriuotojai, nevyriausybinės organizacijos ir privatūs rėmėjai.

„Vilniui trūksta jo išskirtinumą ir istorinę praeitį atspindinčių ženklų. M. K. Radvila-Našlaitėlis yra vienas iš svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mecenatų, buvęs Vilniaus valdovas, kuris pargabeno į Lietuvą Baroko pasaulėjautą pačiose jos ištakose, tačiau ligi šiol jo atminimas sostinėje nebuvo tinkamai įamžintas“, - teigia ženklo idėją kūrusi architektė Eglė Truskauskienė, projekuotojų dueto „Dizainerės.lt“ įkurėja.

Įgydamas jūrinį miesto ženklą – vėjų rožę – Vilnius tampa dar vienu žingsniu arčiau jūros, modernių pasaulio sostinių, kuriose gyvena laisvi, drąsūs ir savo idėjomis tikintys žmonės.

Anot jos, garsiausiuose pasaulio miestuose geografams ir atradėjams pagerbti skiriamos pačios garbingiausios vietos. Rotušės aikštė vizualiniais ryšiais susijusi su Našlaitėlio tėvo – Radvilos Juodojo namais Didžiojoje gatvėje. „Čia susikerta pagrindinės žmonių srautų arterijos – Pilies, Savičiaus ir Stiklių gatvės, taigi ženklas ant grindinio padės ne tik vystyti intriguojantį siužetą, bet ir tiksliai susies vietovę, asmenybę ir geografinių atradimų idėją“, - sako E. Truskauskienė.

Jūrinio ženklo atsiradimą Vilniaus miesto centre inicijavo VšĮ „Gold of Lithuania“, kuri surengė istorinę rekonstrukcinę kelionę M. K. Radvilos-Našlaitėlio keliais aplink Viduržemio jūrą 2009-2011 metais. Tikimasi, kad puikiai visose kultūrose atpažįstama vėjų rožė taps nauju Vilniaus kultūros ir turizmo traukos tašku.

„Įgydamas jūrinį miesto ženklą – vėjų rožę – Vilnius tampa dar vienu žingsniu arčiau jūros, modernių pasaulio sostinių, kuriose gyvena laisvi, drąsūs ir savo idėjomis tikintys žmonės“, - sako VšĮ „Gold of Lithuania“ vadovas Donatas Juškus. Anot jo, prieš šešerius metus įvykusios ekspedicijos metu su Vilniaus miesto laiškais buvo aplankyta 60 uostų, o žinia apie Lietuvą, jos sostinę ir Radvilą-Našlaitėlį pasiekė visą Viduržemio regioną – nuo Jeruzalės iki Gibraltaro. D. Juškaus teigimu, Našlaitėliui skirtas ženklas užbaigia ir įprasmina kelionę, kuri gali tapti nauju įkvėpimu ateinančioms kartoms.

2013 metais apie šią kelionę buvo išleista rašytojo Tomo Staniulio knyga „Vėjų valdovas: 7000 jūrmylių M. K. Radvilos Našlaitėlio keliais“ („Versus Aureus“).

Apie M. K. Radvilą

• Mikalojus Kristupas Radvila (Našlaitėlis) 1549 – 1616, ryškus Abiejų Tautų Respublikos politikos, diplomatijos ir kultūros veikėjas, Mikalojaus VI Radvilos Juodojo ir Elžbietos Šidlavietės sūnus. Vaikystę praleido karaliaus Žygimanto Augusto dvare Varšuvoje. Mokėsi Tiubingene, Leipcige, keliavo po Italiją, Austriją, Prancūziją.

• Karys, valdovas, politikas. Dalyvavo karo žygiuose į Livoniją, kariavo su Ivano IV Rūsčiojo pulkais, kartu su Stepono Batoro kariuomene dalyvavo mūšiuose prie Plocko ir Dancigo (Gdansko). 1590 metais karaliaus paskirtas Trakų, o nuo 1604-ųjų – Vilniaus vaivada.

• Keliautojas, atradėjas ir piligrimas. 1582-1583 – įvykdė piligriminę kelionę po Viduržemio jūros miestus, buvo pirmasis lietuvis, aplankęs Kristaus kapą Jeruzalėje, užlipęs ant Egipto piramidžių ir tai aprašęs savo knygoje „Kelionė į Šventąją Žemę, Siriją ir Egiptą“. 1601 m. išleista knyga tapo bestseleriu Europos mastu, šiandien skaičiuojama daugiau kaip 20 leidimų lotynų, lenkų, rusų, vokiečių, lietuvių (1990) kalbomis.

• Lietuviškos kartofrafijos pradininkas. 1611 finansavo ir išleido pirmąjį Lietuvos tikslų topografinį žemėlapį, pats dalyvavo matavimuose. Žemėlapis, išleistas Amsterdame (T. Makowski, Olandija), tapo pagrindu daugeliui tolesniems Lietuvos žemių žemėlapiams.

• Mecenatas – finansavęs pilių, parkų, bažnyčių, vienuolijų statybas, steigė ir teikė paramą spaustuvėms, leido lietuviškas knygas.