Įgyvendinti pokyčiai iki metų pabaigos įmonei leis sumažinti veiklos sąnaudas 8 mln. eurų ir tai turės teigiamos įtakos nustatant kito periodo bazinę šilumos kainą vartotojams.

Intensyvų pasirengimą veiklos pradžiai VŠT pradėjo 2016 metais. Iki šių metų kovo 30 d. bendrovė sudarė kuro ir energijos įsigijimo sutartis, pasirašė susitarimus su gamybos, tinklo eksploatavimo ir priežiūros, klientų aptarnavimo ir kitų padalinių darbuotojais, inicijavo svarbiausių informacinių sistemų ir kitų paslaugų bei priemonių pirkimus. Tačiau pirmieji trys veiklos mėnesiai buvo didelių iššūkių laikotarpis.

„Įvertinus komplikuotą šilumos ūkio susigrąžinimą ir vartotojų duomenų gavimą iš buvusio nuomininko, bazinės šilumos kainos reguliavimą, išorinio finansavimo poreikį ir dalies personalo bei darbo priemonių trūkumą, galima sakyti, kad mūsų veiklos pradžia nebuvo lengva. Tačiau, kita vertus, iššūkiai mobilizavo komandą, skatino ieškoti greitų ir teisingų sprendimų“, – netolimos praeities prisiminimais dalinasi VŠT generalinis direktorius Mantas Burokas.

Vos pradėjusi veiklą įmonė turėjo įdiegti klientų informacijos valdymo (CRM), klientų aptarnavimo per skambučių centrą ir savitarnos sistemas, svarbiausias verslo valdymo ir sąskaitybos sistemas. „Žinojome, kada privalome išleisti pirmąsias sąskaitas klientams, todėl iki to laiko visos sistemos turėjo nepriekaištingai veikti. Sudėtingų IT sistemų diegimas, priklausomai nuo įmonės dydžio, dažniausiai trunka nuo 6 iki 9 mėnesių. Profesionalių partnerių pagalba mums tai pavyko padaryti beveik per 2 mėnesius“, – sako M. Burokas.

Privalome užtikrintai pasiruošti naujam šildymo sezonui, todėl vasaros laiką ir turimas lėšas skiriame šilumos trasų patikroms, jų defektų šalinimui ir tinklo renovacijai.

Itin svarbus uždavinys, kuris laukė VŠT vadovų, buvo susijęs su finansine situacija. „Ankstesnė VŠT vadovybė nesukaupė pakankamo finansinio rezervo, o mes žinojome, kad pagal nuomos sutartį turėsime nupirkti reikalavimo teises į klientų skolas iš nuomininko ir jam sumokėti kelias dešimtis milijonų. Todėl neturėjome kitos išeities kaip tik kreiptis į bankus dėl paskolų“, – teigia M. Burokas.

Iš 80 mln. eurų lėšų, kurių VŠT būtų prireikę pirminiais skaičiavimais, įmonei užteko pasiskolinti 31,5 mln. eurų. Bendrovė sėkmingai perleido iš nuomininko įsigytas reikalavimo teises į Vilniaus miesto savivaldybės skolą vienam iš komercinių bankų, kuris už 20,017 mln. eurų įsigijo savivaldybės skolą „Vilniaus energijai“.

Gautos lėšos VŠT leido laiku atsiskaityti su nuomininku, užtikrinti įmonės finansinį stabilumą ir suplanuotų centralizuoto šilumos tiekimo tinklo renovacijos projektų įgyvendinimą. Šiuo metu VŠT lėšos naudojamos tų šilumos trasų ir įrenginių remontams, kurių kritinė būklė paaiškėjo susigrąžinus ūkį iš buvusio nuomininko. „Privalome užtikrintai pasiruošti naujam šildymo sezonui, todėl vasaros laiką ir turimas lėšas skiriame šilumos trasų patikroms, jų defektų šalinimui ir tinklo renovacijai“, – vykdomus darbus vardija M. Burokas.

VŠT atsisakė įmokų už šildymą surinkimo pagal popierines knygeles. Įmokų surinkimas pagal popierines knygeles per metus Vilniaus šilumos vartotojams anksčiau kainavo apie 300 tūkst. eurų. „Šias lėšas turėtume sumokėti tarpininkui, kuris paskirsto informaciją apie įmokas, gautas iš įmokų surinkėjų pagal popierines knygeles. Manome, kad nėra teisinga, jog už tai turėtų sumokėti visi šilumos vartotojai, nes ir šios išlaidos būtų įtrauktos skaičiuojant bazinę šilumos kainą. Todėl nusprendėme atsisakyti papildomų tarpininkų paslaugų ir tokiu būdu dar labiau sumažinome veiklos sąnaudas. Nuo šiol gyventojus skatiname rinktis elektronines sąskaitas ir modernius atsiskaitymo būdus“, – sako M. Burokas.

Bendrovės struktūros korekcijos ir etatų sumažinimas – dar vienas, bet ne paskutinis VŠT sprendimas tęsiant veiklos optimizavimo procesą. Struktūra buvo atnaujinta detaliai peržiūrėjus bendrovėje vykstančius procesus, įvertinus įmonės veiklos strategiją ir ilgalaikius tikslus. „Struktūros pokyčiai atlikti apjungiant ir panaikinant tam tikras funkcijas, padalinius ir pareigybes. Bendras etatų skaičius sumažintas 99 pareigybėmis. Šie pokyčiai išlaidas darbo užmokesčiui per metus sumažins 2 mln. eurų, o mūsų teikiamų paslaugų kokybė dėl to nenukentės“, – teigia VŠT direktorius.

Pasak jo, nepaisant etatų sumažinimo, darbuotojų atleidimo įmonė neplanuoja, nes pokyčiai atlikti koreguojant „paveldėtą“ struktūrą ir „išpūstą“ etatų sąrašą iš buvusio nuomininko. Be to, dirbančiųjų skaičius sumažėjo ir todėl, kad dalis „Vilniaus energijoje“ dirbusių darbuotojų neperėjo į VŠT, įmonei susigrąžinus šilumos ūkį.

VŠT generalinio direktoriaus M. Buroko teigimu, visi šiuo metu įmonėje vykdomi veiklos ir kaštų optimizavimo pokyčiai iki metų pabaigos leis sutaupyti apie 8 mln. eurų, palyginti su veiklos pradžioje prognozuotomis išlaidomis. Bet svarbiausia, kad šis rezultatas turės teigiamos įtakos nustatant kito periodo bazinę šilumos kainą Vilniaus miesto gyventojams ir verslui.

„Įveikę pirmuosius iššūkius, planuojame tolimesnius veiksmus. Ketiname inicijuoti bendrą projektą su Vilniaus vandentiekio bendrove. Jo pagrindu būtų siekiama apjungti šilumos, šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymą. Tai leistų abiem įmonėms pasiekti reikšmingo kaštų mažinimo“, – teigia VŠT vadovas.

Pasak jo, galvojant apie VŠT ateitį jau dabar ieškoma būdų, kaip efektyviau panaudoti po šilumos gamybos likusius pelenus, kaip išplėsti veiklą teikiant papildomas paslaugas miesto gyventojams ir įmonėms ar konsultuojant kitų miestų savivaldybes bei šilumos tiekėjus dėl šilumos ūkio nuomos kontrolės ir jo susigrąžinimo pasibaigus nuomos sutarčių terminui.

„Naujų idėjų ir jų įgyvendinimo galimybių matome nemažai, tačiau šiemet mūsų svarbiausi tikslai – užtikrinti įmonės stabilumą, kokybišką paslaugų tiekimą ir veiklos efektyvumą“, – sako VŠT vadovas.