Vėluojant įgyvendinti projektą, Vyriausybė jam nebeskirs anksčiau numatytos Europos Sąjungos (ES) paramos, tačiau šios lėšos bus perskirstytos kitiems sostinėje įgyvendinamiems projektams.

Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis tarybos posėdyje sakė, kad dėl besikeičiančių finansavimo šaltinių bendra projekto vertė gali išaugti iki maždaug 106 mln. eurų (su PVM), iš kurių apie 50 mln. eurų būtų savivaldybės lėšos, o likusias skirtų Vyriausybė.

„Finansavimo šaltiniai keičiasi, kadangi nelieka ES pinigų. Visa ta našta perkeliama ant savivaldybės, kuri savo biudžeto lėšomis įsipareigoja finansuoti visus tuos objektus, kurie buvo numatyti finansuoti iš ES pinigų. (...) Jeigu vasario mėnesį tarybos posėdyje buvo numatyta 93 mln. eurų su PVM kaina, tačiau PVM nebuvo taikomas ES finansuojamiems objektams, todėl dabar ta vertė išauga iki 106 mln. eurų su PVM“, – aiškino P. Poderskis.

Anot jo, yra preliminarus planas, kaip per trejus metus savivaldybei surinkti maždaug 50 mln. eurų: kasmet būtų kaupiamas grynųjų pinigų rezervas – po 7 mln. eurų, be to, kasmet po 11 mln. eurų būtų skolinamasi, o vėliau per 2 metus pinigai išmokami lygiomis dalimis po 25 mln. eurų.

Finansavimo šaltiniai keičiasi, kadangi nelieka ES pinigų. Visa ta našta perkeliama ant savivaldybės.

„Tai tik pavyzdys, scenarijus preliminarus, jų gali būti ir kitokių“, – kalbėjo P. Poderskis. 

Tarybos nutarimo projekte nurodoma, kad stadiono projektui būtinus 50,1 mln. eurų reikės numatyti 2023 metų biudžete.

Statybų sutartį su konkurso laimėtoja Icor“ bendrove „Axis Industries“ planuojama pasirašyti rudenį, antradienį BNS sakė P. Poderskis.

Vasarį Vilniaus taryba jau buvo pritarusi Nacionalinio stadiono statybų sutarčiai su „Axis Industries“. Tuomet teigta, kad pastaroji projektą su bendrovėmis „Venetus Capital“, „Kauno arena“, „Populous“ bei „Cloud architektai“ ketina įgyvendinti už 79,9 mln. eurų (be PVM).

„Axis Industries“ lėšas gaus tik visiškai užbaigusi statybą, o koncesijos sutartis su privačiu investuotoju bus sudaryta 25 metams.

Lietuvos apeliacinis teismas liepos 5 dieną leido pasirašyti Nacionalinio stadiono statybos sutartį su „Axis Industries“.

Anksčiau planuota, kad į projektą 36,5 mln. eurų investuos valstybė, 33,5 mln. eurų bus Europos Sąjungos parama, 2,96 mln. – savivaldybės lėšos. Tačiau kol teismai nagrinėjo kitos konkurso dalyvės bendrovės Vilniaus nacionalinis stadionas pretenzijas, Vyriausybė nusprendė perskirstyti daugiau kaip 29,4 mln. eurų ES lėšų kitiems Vilniaus projektams.

„Mes išlaikėme struktūrinę paramą Vilniaus miestui ir perkėlėme ją į kitus projektus (...) Sprendimas dėl (ES paramos – BNS) perskirstymo taip pat bus pateiktas tarybai šią vasarą“, – posėdyje trečiadienį sakė P. Poderskis.

„Axis Industries“ dar 2018 metų sausį skelbė Nacionalinio stadiono kompleksą pastatysianti už 79,9 mln. eurų. Vien futbolo stadiono statyba kainuotų 33,8 mln. eurų, neformaliojo ugdymo infrastruktūra, įskaitant 3 lauko futbolo aikštes ir 6 dengtas krepšinio aikšteles, –  16,4 mln. eurų, bendra teritorijos infrastruktūra – 11 mln. eurų, kultūros ir ugdymo centras bei biblioteka – 4,6 mln. eurų, vaikų darželis – 3,6 mln. eurų, nacionalinis sporto muziejus – 4,2 mln. eurų, projektavimas, tyrimai ir skolinimosi kaštai – 6,3 mln. eurų.

Kompleksą partneriai žadėjo suprojektuoti per vienerius metus, pastatyti per dvejus ir dar 22 metus teikti jo operavimo paslaugas.

Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinėje bandoma pastatyti nuo 1987-ųjų, pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008-aisiais, tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą. Pagal dabartinį projektą, komplekse su stadionu dar būtų lengvosios atletikos aikštė, įvairios treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės, vaikų darželis, biblioteka.