Vilniaus valdžiai nepratęsus finansavimo paieškų termino, įgyvendinant sostinės apšvietimo tinklų modernizavimo projektą, iškilo grėsmė, jog italų investuotoja „Gemmo“ nespės susitarti su bankais ir projektą teks nutraukti.

Pagal pernai savivaldybės ir italų bendrovės „Gemmo“ pasirašytą susitarimą, pastaroji turėjo iki balandžio 28-osios, kai įsigalioja sutartis, rasti finansuotoją. Tarybos posėdyje trečiadienį buvo prašoma pratęsti šį terminą bent iki birželio pabaigos.

Konservatoriams bei „Tvarkos ir teisingumo“ atstovams trečiadienį palikus posėdžių salę, o „darbiečiams“ ištraukus balsavimo korteles, savivaldybėje nepakako kvorumo sprendimui priimti, todėl klausimas buvo atidėtas.

Kaip susitarimo projekte nurodo „Gemmo“, kuri įgyvendina projektą kartu su Estijos įmone VSLS, preliminariai dėl projekto finansavimo pavyko susitarti su Europos Komisijos įsteigtu Europos energijos efektyvumo fondu, kurį valdo bankas „Deutsche Bank“, bei energijos efektyvumo projektus finansuojančiu SDCL fondu. Tačiau potencialūs finansuotojai paprašė patikslinti kai kurias sutarties su Vilniaus savivaldybe nuostatas.

„Jei mes nepratęsiame sutarties laikotarpio trims mėnesiams, kaip prašo „Deutsche Bank“, tai šešių metų projektas yra tiesiog  pabaigtas“, - kalbėjo kadenciją baigiantis meras Artūras Zuokas.

Po nesėkmingo balsavimo jis pripažino, kad Vilniaus savivaldybė turės pati ieškoti lėšų apšvietimo sistemos modernizavimui.

Tuo metu kvorumą kartu su frakcija sugriovęs būsimasis Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas tvirtino, kad darbą balandžio 22-ąją pradedanti nauja savivaldybė sprendimui turės dar savaitę. Tačiau jis teigė, kad greičiausiai bus svarstoma galimybė apskritai atsisakyti projekto ir savivaldybei apšvietimo tinklus modernizuoti pačiai.

„Mes dar turėsime pradėję dirbti savaitę laiko susitikti ir su investuotojais, naujasis meras tą galės padaryti ir su banku. Šiandien tas pratęsimas yra tiesiog bandymas kažkaip ar per lobistų grupes įtikinti tarybos narius, kad tas projektas geras. Mūsų frakcija seniai apsisprendusi ir jokių naujų terminų nereikia - savivaldybė yra pajėgi pati įgyvendinti modernizaciją“, - žurnalistams sakė V.Benkunskas.

Anot jo, apšvietimo sistema gali gyvuoti bent trejus metus, o savivaldybė galėtų pati paruošti ir įgyvendinti investicijų projektą. Investicijų esą būtų galima gauti iš aplinkos apsaugai skirtų Europos Sąjungos finansavimo programų, tuo metu italų bendrovė europiniu finansavimu esą nebūtų suinteresuota.

„Mes girdėjome, kad koncesininkas, kuris perimtų šį turtą, per kelerius metus atgautų visas atliktas investicijas“, - sakė jis.

Tėvynės sąjungos atstovai kaltino administraciją, kad konkurso laimėtojas pernai pasirinktas neskaidriai. Pasak Vido Urbonavičiaus, Vilniaus savivaldybė per metus italų bendrovei turėtų mokėti po 18 mln. litų, ir tai esą būtų daroma tuomet, kai „Gemmo“ dar nebus padariusi jokių investicijų.

Savivaldybė su Italijos bendrove sutartį dėl gatvių apšvietimo atnaujinimo pasirašė prieš metus. Tuomet A.Zuokas nurodė, kad viešos ir privačios partnerystės (PPP) būdu įgyvendinamas projektas miestui leis už elektrą kasmet sutaupyti beveik 7 mln. litų.

Pagal sutartį „ Gemmo“ ir VSLS per dvejus metus turėtų atnaujinti gatvių apšvietimą, investuoti 108 mln. litų ir 18 metų valdyti bei prižiūrėti. Skaičiuojama, jog bendra sutarties vertė siektų 339,18 mln. litų (apie 98 mln. eurų).

Šiuo metu 44 tūkst. šviestuvų paskutinį kartą buvo atnaujinti 1997–2000 metais. Miesto gatvių apšvietimo įrenginių nusidėvėjimas viršija 89,5 proc. Skaičiuojama, jog modernizavus tinklus, elektros suvartojimą galima būtų sumažinti net 70 proc.