Dokumente teigiama, kad dėl Prancūzijos koncerno „Veolia“, 2002-2017 metais nuomojusio sostinės šilumos ūkį, antrinės bendrovės „Vilniaus energija“ ir „Ignitis grupės“ laiku nevykdytų įsipareigojimų šalčiausiais šildymo sezono mėnesiais apie 55 proc. šilumos energijos vis dar gaminama deginant gamtines dujas, o joms smarkiai pabrangus padidėjo vartotojų  išlaidos.

Rezoliucija raginama „Ignitis grupę“ kuo greičiau pastatyti jėgainę, o Finansų ministerijai siūloma apsvarstyti galimybę jos valdymą perduoti savivaldybei bei Vilniaus šilumos tinklams.

Vasario pradžioje Vilniaus taryba po pateikimo bendru sutarimu buvo pritarusi buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko iniciatyvai paskaičiuoti žalą ir teikti teismui ieškinį „Ignitis grupei“, kuri vėluoja pastatyti kogeneracinę elektrinę. Tačiau politikai tuomet pabrėžė, jog svarbu ne bylinėtis, o kuo greičiau pastatyti jėgainę. 

Vilniaus meras Remigijus Šimašius tuomet sakė nesantis tikras, kad toks nutarimas apskritai reikalingas.

Vicemeras Valdas Benkunskas tuomet teigė, kad norint deginti mažiau dujų ir tuo pačiu už šildymą mokėti mažiau, būtina baigti kogeneracinės elektrinės statybą. Pasak jo, nutarimo projektą reikės iš esmės koreguoti.

Pasak A. Zuoko, tarybos sprendimas miesto valdžiai galėtų būti instrumentu tolesnėms deryboms, nes svarbiausia – ne bylinėtis, o gauti kompensaciją, kuri, jo skaičiavimais, galėtų siekti 25 mln. eurų. 

„Ignitis grupė“ ne kartą teigė, jog biokuro įrenginius pastatys iki šių metų pabaigos.

Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro įrenginių statyba vėluoja maždaug metus, nes jėgainė 2020 metų rugsėjį nutraukė sutartį su restruktūrizuojama Lenkijos katilų gamybos bendrove „Rafako“, kuri tapo nepajėgi užbaigti darbus.

Dėl vėluojančių statybų sostinėje 44 proc. šilumos pagaminama deginant dujas, kai vidutiniškai Lietuvoje 75 proc. jos gaminama iš biokuro.