Taryba trečiadienį bendru sutarimu pritarė nutarimo projektui, įpareigojančiam miesto administracijos direktorių ir Vilniaus šilumos tinklus apskaičiuoti žalos dydį ir kreiptis į teismą. Tačiau galutinis sprendimas turėtų būti priimtas artimiausiame tarybos posėdyje.

Vicemero Valdo Benkunsko teigimu, norint deginti mažiau dujų ir tuo pačiu už šildymą mokėti mažiau, būtina baigti kogeneracinės elektrinės statybą.

„Su „Igničiu“ galima bandyti teistis, galima daryti skambius politinius pareiškimus, bet iš esmės turime suprasti vieną dalyką, jei norime turėti konversiją (šilumos ūkio – BNS), tai greitesnio varianto, kaip pabaigti šį projektą (kogeneracinės elektrinės statybas – BNS) – nėra (...) O nutarimo projektą po pateikimo reikės stipriai koreguoti“, – trečiadienį tarybos posėdyje sakė V. Benkunskas.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė nesantis tikras, ar nutarimas apskritai yra reikalingas.

„Kalbant apie ateitį, reikėtų žiūrėti, kaip pasiekti rezultatą, nes kartais kietai kovoti gerai, o kartais svarbu yra draugiškai sutarti. Šiuo atveju svarbu ir viena, ir kita“, – kalbėjo sostinės meras.

Pasak A. Zuoko, tarybos sprendimas miesto valdžiai galėtų būti instrumentu tolesnėms deryboms, nes svarbiausia – ne bylinėtis, o gauti kompensaciją, kuri, jo skaičiavimais, galėtų siekti 25 mln. eurų. 

Nors pačiame susitarime nėra nustatytų statybos terminų, dirbame, kad pirmoji šiluma iš biokuro vilniečius pasiektų dar šių metų pabaigoje.

„Administracija galėtų paskaičiuoti žalą (dėl vėluojančio kogeneracinės elektrinės projekto – BNS), kurią patyrė Vilniaus miesto gyventojai ir atitinkamai kreiptis į Vyriausybę bei „Ignitis grupę“ su taikiu susitarimu ją kompensuoti (...) Paprastai skaičiuojant, turėtų būti kompensuojama per 25 mln. eurų“, – trečiadienį taryboje kalbėjo A. Zuokas.

Nutarimo projektą toliau svarstys tarybos komitetai. Kitas tarybos posėdis numatomas vasario 23 dieną.

„Ignitis grupė“ BNS pranešė, jog bendrovė laikosi sutartinių įpareigojimų.

„Mes laikomės visų susitarime aprašytų įsipareigojimų. Nors pačiame susitarime nėra nustatytų statybos terminų, dirbame, kad pirmoji šiluma iš biokuro vilniečius pasiektų dar šių metų pabaigoje“, – rašoma įmonės komentare BNS.

2017 metų gegužę savivaldybė, VŠT ir tuometinė „Lietuvos energija“ (dabar „Ignitis grupė“ – BNS) pasirašė susitarimą, pagal kurį pastaroji už beveik 10 mln. eurų perėmė nebeveikiančią trečiąją termofikacinę elektrinę, iki 2016 metų buvusią didžiausia šilumos gamintoja sostinėje. Kartu buvo pritarta ir naujos Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektui.

Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro įrenginių statyba vėluoja maždaug metus, nes jėgainė 2020 metų rugsėjį nutraukė sutartį su restruktūrizuojama Lenkijos katilų gamybos bendrove „Rafako“, kuri tapo nepajėgi užbaigti darbus.

„Ignitis grupė“ jau pasirinko kitus rangovus ir žada biokuro įrenginius pastatyti iki šių metų pabaigos.

Dėl vėluojančių statybų sostinėje 44 proc. šilumos pagaminama deginant dujas, kai vidutiniškai Lietuvoje 75 proc. jos gaminama iš biokuro.  

Šilumos kaina Vilniuje sausį, palyginti su 2021 metų sausiu, išaugo beveik 2,5 karto ir siekė 10,07 cento už kWh (su PVM).