„Tautinių mažumų mokyklos supranta lietuvių kalbos svarbą sėkmingai vaiko ateičiai ir kai kuriais atvejais pačios imasi iniciatyvos formuoti klases lietuvių kalba, dalyvauti dvikalbystės projektuose. Kartu tvirtai žengiame į priekį ieškodami inovatyvių būdų, kaip dėsningai stiprinti lietuvių kalbos mokymo kokybę, išsaugant teisę mokytis gimtosios kalbos. „Kalbų draugai“ projektas atvers dar daugiau galimybių tautinių mažumų moksleiviams kalbėti drąsiai lietuviškai, neformalioje aplinkoje bendraujant su vaikais iš lietuviakalbių mokyklų“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Lietuvių kalbos įgūdžius stiprinti padės lietuviakalbės mokyklos
Vilniaus miesto savivaldybės ir „EDU Vilnius“ organizuojamu projektu „Kalbų draugai“ siekiama sudaryti daugiau galimybių skirtingų mokyklų mokiniams bendrauti, mokytis vieniems iš kitų ir stiprinti praktinius lietuvių kalbos įgūdžius. 1–6 klasių mokiniai, dalyvaudami bendrose kūrybinėse, kultūrinėse ir sportinėse veiklose ne tik lavins kalbinius gebėjimus, bet ir kurs naujas draugystes bei geriau pažins skirtingas kultūras.
Šiuo metu „Kalbų draugai“ projekte panoro dalyvauti 16 tautinių mažumų kalba ugdymą organizuojančių mokyklų. Devynios iš jų jau yra užmezgusios partnerystes su lietuvių kalba ugdymą organizuojančiomis mokyklomis, o likusioms septynioms partnerių paieškoje tarpininkaus projekto organizatoriai.
„Kalbų draugai“ projekto pradžia pažymėta renginiu, kurio metu tautinių mažumų mokykloms padovanoti grožinės literatūros knygų lietuvių kalba komplektai, papildysiantys jų bibliotekų fondus.
Iš viso 16 mokyklų perduoti 57 knygų komplektai, kuriuos sudaro 28 skirtingi grožinės literatūros leidiniai. Kiekviename komplekte – po 25 vienos knygos egzempliorius, kad kūrinius vienu metu galėtų skaityti visa klasė. Mokyklų bibliotekas papildė 1425 naujos knygos. Projekte dalyvaujančios mokyklos be knygų komplektų dar gaus metodinę pagalbą bendradarbiavimui su partnerinėmis mokyklomis įgyvendinimui.
„Girdime istorijas, kad lietuvių kalba dažnai tautinių mažumų mokyklų mokinių tarpe siejasi su egzaminais, valstybinių švenčių šventimu, bet ne kasdieniu bendravimu. Todėl norime, kad projekto veiklos skatintų neformalų mokinių bendravimą, kalbėjimąsi, vieniems kitų pažinimą. Artimiausiu metu dalyvaujančių mokyklų komandos susitiks seminare, kurio metu bus aptariamos ir planuojamos galimos mokyklų bendradarbiavimo veiklos, bus galimybė giliau susipažinti su įtraukiojo daugiakultūrio ugdymo specifika, patirtinio ugdymo principais ir metodais“, – sakė „EDU ViInius“ direktorė Unė Kaunaitė.
Planuojama, kad į „Kalbų draugų“ veiklas įsitrauks apie 1000 mokinių, taip pat apie 100 mokytojų, bibliotekininkų ir mokyklų administracijų darbuotojų. Tikimasi, jog projektas taps ilgalaike iniciatyva, stiprinančia skirtingų Vilniaus mokyklų bendruomenių ryšius, tarpkultūrinį pažinimą ir lietuvių kalbos vartojimą kasdienėje aplinkoje.
Tautinių mažumų ugdymo įstaigose – daugiau klasių ir grupių lietuvių kalba
Vilniuje veikia 35 bendrojo ugdymo įstaigos, kuriose ugdoma tautinių mažumų kalbomis. Jose mokosi daugiau nei 17 tūkst. moksleivių. Kai kurios iš šių mokyklų, bendradarbiaudamos su Vilniaus miesto savivaldybe, kasmet įsiveda klases, kuriose ugdymas vyksta lietuvių mokomąja kalba. Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje šiuo metu suformuotos 5 klasės lietuvių kalba, nuo kitų mokslo metų 2 klases lietuvių ugdomąja kalba įsives Vilniaus Liepkalnio mokykla, po 1 klasę – Vilniaus Levo Karsavino mokykla, Vilniaus sav. Grigiškių gimnazija, Vilniaus Žaros gimnazija ir Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazija.
Iki šiol pačių mokyklų iniciatyva visi dalykai buvo dėstomi lietuvių kalba kai kuriose klasėse Vilniaus Levo Karsavino mokykloje ir Vilniaus „Saulėtekio“ mokykloje – daugiafunkciame centre. Nuo kitų mokslo metų tokių klasių mieste taip pat padaugės: Vilniaus Antakalnio pradinėje mokykloje bus suformuota 1 klasė, o Vilniaus Žaros gimnazijoje – 4 klasės.
Lietuvių kalbos svarbos rezultatai pastebimi ir tautinių mažumų darželiuose. Nuo 2022 m. iki 2026 m. rusų kalba formuojamų grupių skaičius sumažėjo nuo 192 iki 119, o lietuvių kalba grupių skaičius išaugo nuo 1204 iki 1294.
Siekiant stiprinti lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų ugdymo įstaigose, Vilniuje įgyvendinamas veiksmų planas „Drąsiai lietuviškai“. Jam iš miesto biudžeto skiriama 250 tūkst. eurų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)