Ketvirtadienį Garbės teismas nusprendė, kad teisėjas nusižengė kodekso reikalavimui gerbti proceso dalyvių teises ir orumą, atlikti pareigas nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai.

Drausmės bylos dalį dėl Etikos kodekse įtvirtinto teisingumo, nešališkumo ir pareigingumo principų reikalavimų nesilaikymo nutarta nutraukti.

Skundą dėl teisėjo E. Juozėno elgesio parašė advokatė Jolita Mikulėnienė.

Iškeldama drausmės bylą Teisėjų etikos ir drausmės komisija konstatavo, kad teisėjas per posėdį viešai, kitų proceso dalyvių akivaizdoje, užgauliai ir sarkastišku tonu bendravo su advokate, buvo nekantrus ir nekorektiškas jos atžvilgiu. Komisija taip pat padarė išvadą, kad jis nebuvo pakankamai susipažinęs su bylos medžiaga bei, pasakydamas tam tikras frazes, pademonstravo savo šališkumą ir išankstinį nusistatymą advokatės atžvilgiu.

Teisėjų garbės teismas savo ruožtu konstatavo, kad „E. Juozėnas, turėdamas būti mandagaus ir pavyzdingo elgesio etalonas kitiems proceso dalyviams, nesielgė profesionaliai ir dalykiškai, nebuvo pakankamai kantrus, mandagus ir korektiškas ieškovo atstovės atžvilgiu, vesdamas teismo posėdį bei užtikrindamas teismo posėdžio tvarką“.

Tačiau Garbės teismas nusprendė, kad iš nustatytų drausmės bylos aplinkybių negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog teisėjas buvo aplaidžiai pasiruošęs nagrinėti civilinę bylą.

„Atsižvelgęs į teisėjo E. Juozėno padarytų nusižengimų sunkumą ir jų padarymo aplinkybes, į tai, kad pats teisėjas kaltę dėl aukščiau minėtų pažeidimų pripažino ir dėl savo neetiško elgesio nuoširdžiai gailisi, anksčiau drausmine tvarka nebuvo baustas, Teisėjų garbės teismas padarė išvadą, kad, teisėjų drausminės atsakomybės tikslai šioje drausmės byloje jau pasiekti ir nutarė teisėjui E. Juozėnui drausminės nuobaudos neskirti, o apsiriboti drausmės bylos svarstymu“, – rašoma pranešime.

E. Juozėnas teisėju dirba nuo 1996 metų.