Vilniaus savivaldybės specialistai nustatė, kad elektros pastotė sostinėje sovietmečiu sumūryta iš žydų kapinėse buvusių paminklinių akmenų. Miesto valdžia žada ieškoti galimybių ją išardyti ir rasti paveldui tinkamą vietą.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad pastotė iš antkapių yra „nepriimtina civilizuotame mieste“.

„Pirmas dalykas - klausimas, ką daryti su transformatorine, kaip ją perstatyti. Kitas dalykas, kurį reikės išspręsti - kaip pagarbiai panaudoti tas paminklinių akmenų liekanas. Šiuo atveju, aš manau, tarsimės su žydų bendruomene ir rasime tinkamą sprendimą. Aš nemanau, kad tai turėtų būti grandioziniai projektai, bet paprastas, pagarbus būdas, tikiu, bus surastas“, - sakė R.Šimašius Vilniaus savivaldybės išplatintame vaizdo įraše.

Mero patarėjas viešiesiems ryšiams Aleksandras Zubriakovas BNS sakė, kad pastotės savininkai yra du - savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai bei elektros skirstymo bendrovė bendrovė „Lesto“.

Pasak patarėjo, faktą, kad pastotėje panaudoti žydų paminklai, patvirtino Miesto plėtros departamento specialistai. Jų teigimu, statinys iškilo buvusių žydų kapinių vietoje. Anot A.Zubriakovo, taip pat aiškinamasi dėl dar dviejų panašių atvejų Vilniuje.

R.Šimašius neatmetė, kad tokių dalykų gali iškilti ir ateityje. „Mes tiesiog srebiame tą sovietinę praeitį“, - sakė meras.

„Lesto“ atstovė Lina Rimkutė-Žičkė BNS sakė, kad elektros transformatorinė yra dalis pastato - ji statyta prieš pusę amžiaus ir 1969-aisiais perduota elektros tinklams.

„Per šią transformatorinę užtikriname elektros energijos tiekimą daliai Vilniaus senamiesčio gyventojų ir įmonių. Statinys yra senamiesčio, pilių rezervato teritorijoje, todėl ieškosime sprendimo kartu su Vilniaus miesto savivaldybe“, - nurodė „Lesto“ atstovė.

Sovietmečiu Vilniuje žydų antkapiai buvo masiškai naudojami įvairiems statiniams, ypač Olandų gatvėje esančių kapinių, BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės atstovas paveldui Martynas Užpelkis. Tad tai, anot specialisto, „ne pirmas ir ne paskutinis atvejis“.

„Kad ir ta pati kompozicija, kuri stovi Kirkuto alėjos pradžioje, kur buvo įėjimas, Olandų kapinių vartai. Ten yra kompozicija architekto ir skulptoriaus Jaunučio Makariūno. Ten irgi yra tokio paties likimo antkapinių paminklų, yra ir daugiau tokių atvejų - kapinės buvo labai didžiulės ir kai jas naikino, tuos akmenis naudojo kaip statybinę medžiagą. Todėl nenuostabu, kad kartkartėmis tai vienur, tai kitur atsiranda tokių dalykų“, - sakė jis.

Savivaldybės planus pastotę išardyti ir paminklinius akmenis galbūt perkelti į kitą vietą jis įvertino kaip „labai sudėtingą atvejį“, nes pastato ardymas turbūt užtruktų labai ilgą laiką.