Vilniaus valdžia šokiravo visuomenę paskelbusi idėją išparduoti savivaldybės turtą ir jai priklausančias įmones. Aiškėja, kad strategiškai svarbiausių iškišti nepavyks. Pavyzdžiui, "Vilniaus vandenys" keletui metų užsitikrino neliečiamybę.

Gina sutartis

Vilniaus valdžia privatizaciją įvardija kaip realiausią priemonę šimtamilijoninėms skoloms padengti. Pati patraukliausia prekė, be abejo, būtų savivaldybei priklausančios bendrovės, ypač tos, kurios gyventojams teikia monopolines paslaugas. Į sąrašą patenka Vilniaus miesto šilumos tinklai, "Vilniaus vandenys", viešojo transporto bendrovės, kitos.

Tiesa, Vilniaus meras Vilius Navickas vienoje spaudos konferencijų minėjo, kad savivaldybė sieks savo rankose išlaikyti strategiškai svarbių įmonių pagrindinį akcijų paketą. Su juo savivaldybei liktu ir galutinio sprendimo teisė. Tačiau mintis, kad privatiems investuotojams gali tekti iki 49 proc. įmonių akcijų, šokiravo visuomenę. Imta eskaluoti, kad su privatizacija iki begalybės šoktelės ir viešųjų paslaugų kainos: brangs vanduo, šildymas, nuotekų valymas, kelionė miesto transportu.

Vis dėlto aiškėja, kad ne visas pavaldžias bendroves savivaldybė galės parduoti. Pavyzdžiui, "Vilniaus vandenys" dar pernai, nė nenujausdami apie artėjančią privatizaciją, užsitikrino neliečiamybę. Bendrovės generalinis direktorius Darius Norkus atskleidė, kad "Vilniaus vandenys" su Aplinkos projektų valdymo agentūra yra pasirašę sutartį, draudžiančią penkerius metus parduoti bendrovę.

"Apie privatizavimą kalbėti dar truputį anksti. Tokios tendencijos gal ir įmanomos, bet ne dabar. Kol bus vykdomi europiniai projektai, kaip dumblo perdirbimo gamyklos statyba, "Vilniaus vandenys" penkerius metus nebus nei parduodami, nei jų akcininkai keičiami. Tokia pasirašyta sutartis. Dėl to manau, kad kalbos apie bendrovės pardavimą yra truputį paankstintos ir nevisiškai teisingos", – sakė D.Norkus.

Valdžia aiškinsis galimybes

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas tikino girdėjęs apie tokią sutartį, tik jo duomenimis, "Vilniaus vandenų" privatizacija negalima ne penkerius, o septynerius aštuonerius metus. Esą pagal sutartį bendrovės negalima parduoti penkerius metus po to, kai įvykdomi europiniai projektai, nes taip užsitikrinama, kad šie atsipirks, bus išsaugotos kitos garantijos. Projektai kol kas tik pradėti vykdyti.

"Mane apie tokią sutartį įspėjo pati Projektų valdymo agentūra, taip pat – Seimo Aplinkos komitetas, bet kur tai parašyta – aš nemačiau. Dėl to paprašiau D.Norkaus man tą sutartį pateikti. Neabejoju, kad atsirastų privačių investuotojų, suinteresuotų pirkti "Vilniaus vandenų" akcijų. Savivaldybė ir taip nežada iš rankų paleisti šitos bendrovės kontrolės, bet reikia pirmiausia išsiaiškinti, ar iš tiesų mes galime parduoti dalį šitos bendrovės akcijų" – tikino V.Milėnas.

Tiki bendrovės efektyvumu

Savivaldybės Finansų valdymo ir apskaitos departamento direktoriaus Edmundo Kačkaus teigimu, kreipiama pernelyg daug dėmesio į tai, ką meras pasakė dėl vienos ar kitos įmonės ar savivaldybei priklausančio turto.

"Meras ne specialistas, ne ekspertas, kad žinotų, kur kokia sutartis yra ir ką ji sako. Tai buvo politinis sprendimas, kurio esmė tokia: mes skolas galime grąžinti tik parduodami turtą. Savivaldybė gali paslaugas teikti ir nebūdama to turto turėtoja. Dabar vyksta ekspertų darbas, jie aiškinasi, kokį turtą galima parduoti", – sakė E.Kačkus.

D.Norkus patikino, kad ir be privataus investuotojo pagalbos "Vilniaus vandenys" gali dirbti efektyviai. Esą šiuo metu pasikeitusi visa "Vilniaus vandenų" administracija, bendrovės veikla optimizuojama. Jo nuomone, po reorganizacijos bendrovė veiks efektyviau, nepaisant to, ar ji bus privatizuojama, ar ne.