Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės vyr. architektė Laura Kairienė atskleidžia, jog šiuo metu savivaldybės prioritetai infrastruktūros plėtrai nukreipti trims prioritetinėms zonoms, tačiau jos su gyventojų įvardintomis nesutampa.  

„Tai prioritetinės plėtros teritorijos, kuriose savivaldybė įsipareigoja kurti visų rūšių infrastruktūrą. Jos išskiriamos atsižvelgiant į miesto biudžetą bei siekį užtikrinti racionalų teritorijų panaudojimą. Turime 3 prioritetines integruotų funkcijų plėtros teritorijų zonas:  Pašilaičių / Tarandės zona, apimanti Pašilaičius, Pavilionis, Bajorus, Tarandę; Pilaitės zona, apimanti Salotę, Varnę, Smalinę, Zujūnus bei Minsko plento zona, apimanti Kalnėnus, Nemėžį“, – vardijo vyr. architektė.

L. Kairienė pasakojo, kad prioritetinės kryptys pasirenkamos atsižvelgiant į gyventojų paplitimą ir augimą rajone. Anot jos, siekiama, kad rajonų infrastruktūra kuo tiksliau atitiktų gyventojų poreikius.

Gyventojams svarbiausia infrastruktūra ir susisiekimas

Tuo metu visuomenės nuomonės apklausos duomenys rodo, jog vertindami patraukliausius rajonus gyventojai daugiausiai dėmesio skiria susisiekimo greičiui, išvystytai automobilių parkavimo infrastruktūrai, rajono pritaikymui šeimoms su vaikais bei žaliųjų erdvių, poilsio zonų kiekiui. T. Žiaugra patikina, kad šie kriterijai atsiskleidžia ir būstų pardavimuose.

„Tam, kad rajonas taptų populiarus reikia būsto plėtotojų ir savivaldybės bendro darbo. Svarbu, kad greta naujos statybos projektų į rajoną ateitų ir reikiama tiek socialinė, tiek susisiekimo infrastruktūra: darželiai, mokyklos, įvairios įstaigos ir parkai, dviračių ir pėsčiųjų takai“, – sakė T. Žiaugra.

Palankiai gyventojų vertinamas Pavilnys pagal pritaikymą šeimoms su vaikais sulaukė 4,83 balų iš 5. Tokiu pat rezultatu gyventojai įvertino rajono pasiekiamumą automobiliu bei tik mažiau balų skyrė automobilių parkavimo infrastruktūrai. Antroje vietoje esančios Santariškės sulaukė gyventojų palankumo dėl ramybės rajone bei gausių žaliųjų zonų. Gyventojai pagal šiuos kriterijus rajonui skyrė atitinkamai 4,33 ir 4,29 balo. Tuo metu Jeruzalė be teigiamai vertinamų žaliųjų erdvių bei rajono ramybės gavo aukštą – 4,52 – įvertį dėl lengvo susisiekimo viešuoju transportu. 

Gyventojai apklausoje atkreipė dėmesį, kad geriausiai vertinami rajonai dažniausiai neturi daug trūkumų. Pažymima, kad juose būsto kainos atrodo prieinamos, mokyklos bei darželiai pasiekiami gana lengvai, o paslaugos juose – kokybiškos. 

Prasčiausiai įvertinti rajonai turi potencialo augti

Prasčiausiai gyventojų vertinami rajonai yra Visoriai, Naujininkai ir Bajorai. Visoriuose gyventojai skundėsi prastu švietimo įstaigų pasiekiamumu – šis kriterijus surinko vos 2,33 balo iš 5. Taip pat, tiek Visoriai, tiek Bajorai įvertinti žemiau vidurkio pagal infrastruktūros pritaikymą automobilių stovėjimui, kritikuojami ir dėl pernelyg aukštų būsto kainų rajone. 

Vilnius pagal teritoriją yra vienas didžiausių Europos miestų – net 400 km², tačiau didžioji miesto gyvenimo dalis vis dar koncentruojasi Senamiestyje, Naujamiesčio ir centrinėje dalyje.

Tuo metu prasčiausiųjų sąraše atsidūrę Naujininkai teigiamai vertinami dėl susisiekimo viešuoju transportu (4,08 balo), bet sulaukė žemų įvertinimų dėl rajono prestižiškumo (2,25 balo), žaliųjų erdvių, švaros bei tvarkos trūkumo.

Nepaisant to, T. Žiaugra įsitikinęs, jog būtent Naujininkai turi daugiausia potencialo Vilniuje, jeigu bus vystomi nuosekliai. 

„Rajonas ribojasi su Senamiesčiu, savivaldybė planuoja nemažai investicijų į visuomeninę ir inžinerinę infrastruktūrą, pavyzdžiui: „Vilnius connect“, ekstremalaus sporto centras, ledo arena, Naujininkų bendruomenės skveras, Pelesos gatvės skveras“, – vardija jis.

Savo ruožtu miesto vyr. architektė patikina, kad Naujininkai iš tiesų figūruoja tarp rajonų, kuriuose numatyta atnaujinti sovietinę infrastruktūrą. Greta jų rikiuojasi Naujoji Vilnia bei Žirmūnų šiaurinė dalis. Tolimesniais etapais numatoma atnaujinti ir daugiau sovietmečio palikimo, tarp jų: Šnipiškės, Vilkpėdė, Naujamiestis, vėliau – Baltupiai, Grigiškės ir Žirmūnų pietinė dalis. Teigiama, kad dar vėliau atnaujinimai pasieks Fabijoniškių, Santariškių, Antakalnio, Karoliniškių, Viršuliškių, Lazdynų, Šeškinės, Justiniškių, Pilaitės pietinės dalies ir Pašilaičių rajonus.

Siekia pertvarkyti miesto struktūrą

Gyventojų apklausa parodė, kad jeigu pasirinkimo nevaržytų jokios aplinkybės, vilniečiai mielai rinktųsi gyvenimą Žvėryno, Senamiesčio bei Antakalnio seniūnijose, o juos mažiausiai domintų Paneriai, Viršuliškės bei Vilkpėdė. 

Tuo metu L. Kairienė pažymėjo, kad ilgalaikis miesto siekis, galima sakyti, yra priešingas. Anot jos, siekiama sumažinti centre ir aplink jį išsidėsčiusių rajonų apkrovą, sukuriant policentrinę miesto sistemą. 

„Vilnius pagal teritoriją yra vienas didžiausių Europos miestų – net 400 km², tačiau didžioji miesto gyvenimo dalis vis dar koncentruojasi Senamiestyje, Naujamiesčio ir centrinėje dalyje. Tai sukelia daug nepatogumų: rytiniai ir vakariniai kamščiai, infrastruktūros perkrova, nelygios investicijų srautų koncentracijos“, – teigė miesto vyr. architektė. 

„Strateginis Vilniaus plėtros tikslas – tapti policentrišku. Šis modelis mažina priklausomybę nuo pagrindinio miesto centro ir skatina skirtingų miesto vietų atsparumą ir savarankiškumą visoje didmiesčio teritorijoje. Siekiama paskirstyti miesto funkcijas taip, kad kiekvienas rajonas turėtų ne tik gyvenamuosius būstus, bet ir darbo vietų, mokyklų, darželių, kultūros ir sporto infrastruktūrą“, – pridūrė ji. 

Apklausa atlikta internetu (CAWI – Computer Assisted Web Interview) 2025 metų birželio 18-28 dienomis. Joje dalyvavo 523 Vilniaus miesto gyventojai, priklausantys 18-74 metų amžiaus grupei ir reprezentatyviai atrinkti pagal lyties ir amžiaus pasiskirstymą.