Vilniaus specialistai, nuo kurių priklausys Kauno naujamiesčio ateitis, ruošia planą, kaip ir ką šioje Kauno zonoje bus galima restauruoti ar statyti. Komiškiausia detalė: sostinės specialistai neslėpė, kad Kauno jie beveik nepažįsta.

Rengia sostinės biudžetininkai

Jau prieš pusmetį Kauno architektai sukilo, sužinoję, kad saugomo Kauno naujamiesčio ribos praplėstos iki Geležinkelio stoties, užgriebė Karaliaus Mindaugo prospektą, gatves iki Žaliakalnio kalno. Pastarosiose yra ką saugoti, bet kauniečiai niekaip nesuprato, kokia prasmė saugoti stoties rajono sandėliukus ir garažus, apleistų gamyklų teritorijas? Strategai iš Vilniaus nesiteikė informuoti, ką išplėstame Naujamiestyje galima ir ko negalima daryti. Tiesą sakant, Kauno naujamiesčio ribos buvo praplėstos be jokio reglamento.

Pagaliau Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai (KAUET) pristatytas šios teritorijos vertingųjų savybių aprašo projektas.

Jį rengia sostinėje dirbantys specialistai – Kultūros paveldo centras. Tai biudžetinė įstaiga, apskaitanti ir tirianti Lietuvos materialųjį kultūros paveldą.

Svečiuojasi nedažnai

Naujamiečio vertingųjų objektų projektą Kauno architektams pristatę sostinėje veikiančio Kultūros paveldo centro atstovai Virgilijus Kačinskas ir Indrė Kačinskaitė prasitarė, kad Kaune jie nedažni svečiai. „Buvome net pasiklydę“, – prisipažino V.Kačinskas.

Iš Vilniaus atvykę specialistai maloniai nustebo, kad Kaunas yra toks gražus.

V.Kačinskas ir I.Kačinskaitė pasakojo išvaikščioję Naujamiestį, fotografavę pastatus ir gatves, taip pat studijavę įvairių specialistų anksčiau parengtą medžiagą ir visa tai sudėję į Kauno naujamiesčio vertingųjų savybių aprašo projektą.

Šiame projekte Kultūros paveldo centro specialistai pažymėjo Kauno naujamiesčio objektus, kuriems galėtų būti suteikta papildoma apsauga, kurie statiniai disonuoja su aplinka, kurie nesaugotini ir t. t.

Žuvys aiškina paukščiams

Projekto rengėjai, prisipažinę nesantys geri Kauno žinovai, pakvietė KAUET narius teikti savo pastabas, pasiūlymus. Toks esą ir buvo dar tik pradėto rengti projekto pristatymo tikslas.

Tuomet užvirė gana kandi diskusija ne tiek apie konkrečius statinius ar gatves, bet ir apie vilniečių projekto kokybę, terminus, požiūrį į šią teritoriją.

Tradiciškai vaizdingomis citatomis apdovanojo architektas Audrys Karalius. „Žuvys rašo paukščiams skraidymo taisykles“, – apibūdino A.Karalius faktą, kad vilniečiai rengia kauniečiams planą.

Posėdyje dalyvavusi Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė tuoj pat paragino architektą kalbėti rimtai.

„Problema ne tai, ar specialistai pažįsta objektą. Vyrauja nepasitikėjimas, nenoras kalbėtis vieniems su kitais“, – guodėsi D.Varnaitė „Kauno dienai“.

Daugiau nebegėdinkite

Architektūros istorikei Jolitai Kančienei pradėjus cituoti vilniečių išvedžiojimus ir interpretacijas, gimusias jiems studijuojant istorinę medžiagą, KAUET nariai pradėjo kvatoti, o D.Varnaitė pertraukė: „Nebegėdinkite daugiau, man gėda!“

Tuoj įsikišo ir vienas iš projekto autorių V.Kačinskas. „Tai gerai, tada neduokite apie Kauną rašyti vilniečiams!“ – įsižeidęs replikavo jis.

V.Kačinskas sakė, kad istorinę medžiagą apie Kauno naujamiestį surašė diplomuotas istorikas.

Aklai dievinti – blogai

KAUET narys profesorius Jonas Minkevičius vardijo esminius atlikto darbo trūkumus.

„Naujamiestis susideda iš kelių periodų – carinio, tarpukario, sovietinio ir dabartinio. Kas kiekviename jų vertinga? Sakyti, kad vertingi tik 50 metų turintys pastatai, – klaida!“ – tarsi studentams aiškino profesorius.

J.Minkevičius priminė, kad tarpukario architektūra, urbanistika prieštaravo prieš tai įsigalėjusiam buvusiam cariniam laikotarpiui, o dabar didžiuojamės smetoniniais statiniais. Todėl, pasak J.Minkevičiaus, aklai melstis ankstesniems architektūros stiliams yra klaidingas kelias.

„Naujas gyvenimas – nauji poreikiai. Reikia visiškai naujų sprendimų, naujos, kokybiškos architektūros“, – gerokai jaunesnius specialistus mokė profesorius.

„Jei to nesuprasime, iš šio projekto nieko gero nebus“, – pridūrė jis.

Nereikia kaišioti pagalių

D.Varnaitės pavaldinė – KPD Kauno teritorinio padalinio darbuotoja Rymantė Gudienė buvo bene vienintelė, padėkojusi vilniečiams projekto autoriams už didelį darbą. Vis dėlto neišlaikė ir ji: „Viskas suplakama į vieną vietą, nežinau, kaip su tokia rašliava reikės dirbti.“

Anksčiau R.Gudienė teigė, kad išplėsti saugomos Naujamiesčio teritorijos ribas reikia, nes caro nutiesta gatvė – dabartinis Vytauto prospektas, atsiradęs drauge su geležinkeliu, yra vertingas urbanistinis darinys.

O Kauno architektai visą laiką abejojo, ar dėl vienos ar kelių gatvių, kelių saugotinų objektų reikia skelbti urbanistine vertybe visą teritoriją su apleistais ištisais kvartalais.

„Saugoti tokias teritorijas, kaip “Sanito„, – absoliuti nesąmonė“, – jau seniai išsakė nuomonę architektas Algimantas Kančas.

„Reikia žengti pirmyn, o ne atgal, neįkišti dar vieno pagalio į stipinus“, – į naujojo plano iniciatorius yra kreipęsis architektas A.Karalius.

Siūlė grąžinti senas ribas

KAUET nariai pažadėjo visuomeniniais pagrindais pagelbėti Naujamiesčio vertybių aprašo rengėjams.

Kultūros paveldo centro parengtą projektą tvirtins Nekilnojamojo kultūros paveldo taryba. Po to bus tvirtinamas šios Naujamiesčio paveldotvarkos planas, nustatysiantis, ką ir kaip čia galima statyti, ką ir kaip privalu saugoti.

Jau dabar aišku, kad nors ne visus pastatus bus privalu saugoti, aukštingumas visoje Naujamiesčio teritorijoje, įskaitant stoties rajoną, pramonines zonas prie Karaliaus Mindaugo prospekto, bus ribojamas.

Kadangi paaiškėjo, kad išplėtus Naujamiesčio teritoriją naujai prijungtoje zonoje saugotinų objektų yra nedaug (gal tik dešimtadalis) iškelta idėja, ar nevertėtų sugrąžinti ankstesnes Kauno naujamiesčio ribas.

KPD vadovės D.Varnaitės teigimu, priklausymas saugomai Naujamiesčio teritorijai netrukdys atsirasti naujai, šiuolaikiškai architektūrai nevertingų objektų vietoje.

Komentaras

Diana Varnaitė

Kultūros paveldo departamento direktorė

Kauno naujamiesčio vertybių aprašą rengianti įstaiga – Kultūros paveldo centras – buvo įsteigta visoje Lietuvoje esantiems objektams. Prieš pradėdami rengti Kauno naujamiesčio vertinimo tarybos aktą su Architektų sąjungos Kauno skyriumi sutarėme, kad darbiniame etape, kai turėsime kontūrus, juos aptarsime, taip ir padarėme. Tačiau buvo nesusipratimų, atrodė, kad jau svarstomas baigtinis dokumentas. Tikslas buvo aptarti, ar vienodai suprantame tuos dalykus, kuriuos reikia išsaugoti. Anksčiau diskusija apskritai nevyko. Kvietėme Kauno architektus rengti Naujamiesčio paveldotvarkos projektą, bet nė vienas neatsiliepė.