Bendrovės skaičiavimu, už 50 kv. metrų ploto buto šildymą renovuotame daugiabutyje klientai vidutiniškai mokės 42 eurus (vasarį – 50 eurų), nerenovuotame – 73 eurus (vasarį – 85 eurus).  

„Sėkmingai subalansavus skirtingas kuro rūšis šilumos kaina mūsų klientams nuosekliai mažėjo, todėl jau trečią mėnesį iš eilės pastebimai traukiasi ir sąskaitos už šildymo paslaugas“, – pranešime teigė VŠT Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.

Pasak VŠT, mažesnes sąskaitas lėmė mažiausia per šį šildymo sezoną kovo mėnesio šilumos kaina ir 3,5 laipsnio šiltesnis mėnuo. Bendrovės teigimu, kovo mėnesį kompensacijos už šildymą pritaikytos daugiau nei 24 tūkst. gyventojų.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė centralizuotos šilumos kaina Vilniuje kovą, palyginti su vasariu, sumažėjo 7,8 proc. iki 6,97 cento už kilovatvalandę (kWh, be PVM). 

Gamtinių dujų kainai sugrįžus į 2021 metų lygį, VŠT nuo kovo 31 dienos nebekūrena pernai lapkritį pradėto deginti mažasierio mazuto.

Sumažėjo ir skolininkų, ir jų skola už šilumą

Skolininkų už centralizuotą šildymą Vilniuje per metus sumažėjo, o jų skola smuko apie 0,6 mln. eurų, sako L. Jakubauskas.

Anot jo, per metus skolininkų vien tik už šildymo sezono metu gautas paslaugas sumažėjo 1,3 tūkst. iki 7,2 tūkst.

„Praeitais metais mes turėjome maždaug aštuonis su puse tūkstančio naujų skolininkų už praėjusį šildymo sezoną. Šiemet tas skaičius yra 7,2 tūkstančio, turime nemažą mažėjimą iš tikrųjų“, – antradienį LRT radijui sakė L. Jakubauskas.

Praeitais metais mes turėjome maždaug aštuonis su puse tūkstančio naujų skolininkų už praėjusį šildymo sezoną. Šiemet tas skaičius yra 7,2 tūkstančio.

VŠT atstovo teigimu, vidutinė klientų įsiskolinimo suma šiemet, palyginti su pernai, yra mažesnė apie 50 eurų, o bendra skola sumažėjo apie 0,6 mln. eurų iki 1 mln. eurų.

„Praeitas šildymo sezonas buvo žymiai brangesnis ir vidutinė skola buvo 180–200 eurų, tuo tarpu šiemet ji siekia iki 150 eurų. Bendroj sumoj mes turime apie milijoną eurų įsiskolinimų už šį šildymo sezoną. Praeitais metais skola buvo apie 1,6 milijono eurų“, – sakė L. Jakubauskas.

Jo teigimu, skolas klientams pavyko sumažinti dėl mažesnės šildymo kainos Vilniuje – šį sezoną šilumos gamybai vietoj gamtinių dujų laikinai naudotas pigesnis mazutas, taip pat dėl padidėjusio kompensacijas gaunančiųjų skaičiaus. 

„Suvaldyta su kaina, ji suvaldė iš esmės ir skolų augimą. Iš kitos pusės, ką mes žinome – labai daug klientų kreipėsi dėl kompensacijų. Ne visi gal gavo, bet tikrai didelis skaičius jau yra gavęs, tai turbūt tiesioginė įtaka, kuri koreliuoja su skolų mažėjimu“, – sakė L. Jakubauskas.

Vilniaus savivaldybė BNS informavo, kad iki šiol gauta daugiau nei 80 tūkst. prašymų dėl šildymo išlaidų kompensacijų, arba maždaug 1,5 karto daugiau nei 2021-2022 metų šildymo sezoną, kai buvo pateikta 53,4 tūkst. prašymų.

VŠT skelbia, kad vien kovą kompensacijas už šildymą gavo daugiau nei 24 tūkst. sostinės gyventojų.

L. Jakubausko teigimu, milijoninė skola VŠT veiklos netrikdo, nes bendrovės finansinė būklė yra gera.

„Kol kas mūsų finansinė padėtis yra pakankamai gera ir mes iš esmės susivaldome su tais skaičiais, prognozuojame tuos skaičius iš asmeninių duomenų, tai šiandien situacija yra pakankamai stabili“, – kalbėjo jis.

VŠT šilumos gamybai nuo lapkričio iki kovo deginus pigesnį mazutą L. Jakubauskas sako, kad šis sprendimas padėjo sutaupyti apie 30 mln. eurų.

„Tas mūsų planas B – mazuto deginimas būtent šį sezoną – vilniečiams sutaupė apie 30 milijonų eurų. Automatiškai ta įtaka atsispindėjo ir mūsų skolininkų augime“, – kalbėjo jis.