Vien Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigose ES lėšomis šiuo metu įgyvendinami 26 projektai. Jiems skirtas finansavimas siekia beveik 168 mln. litų, iš jų beveik 143 mln. litų yra ES dalis.

Medikų klaidų mažės

Beveik 100 tūkst. vilniečių aptarnaujanti Šeškinės poliklinika daro viską, kad pacientams būtų ne tik jauku į ją užeiti, bet ir saugu naudotis teikiamomis paslaugomis.

"Rūpinamės, kad pacientams nereikėtų blaškytis po visą miestą ir jie pagalbą gautų arčiausiai savo gyvenamosios vietos. Šiuolaikiška įranga atliekami tyrimai leidžia atlikti tikslią ligų diagnostiką ar net imtis prevencijos. ES lėšomis įdiegta aparatūra yra moderni, automatizuota ir skaitmenizuota, todėl žmogiškasis veiksnys turi mažiau įtakos nustatant diagnozę. Rečiau pasitaiko klaidų", – džiaugėsi viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos direktorius Jonas Kairys.

Iki spalio 31 d. poliklinikoje bus baigtas įgyvendinti projektas "Ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų plėtros ir jų kokybės užtikrinimas viešojoje įstaigoje Šeškinės poliklinikoje". Todėl problemos, su kuriomis poliklinika susidurdavo anksčiau, beveik pašalintos.

Darbus tęsia ES pinigais

Paraišką gauti ES paramą Šeškinės poliklinika teikė tam, kad pagerintų paslaugų prieinamumą ir kokybę. Pacientų ir savo darbuotojų komfortu besirūpinančios poliklinikos vadovybės netenkino prasta patalpų būklė, didelės jų eksploatavimo sąnaudos. Medicininė įranga buvo pasenusi ir nusidėvėjusi, ji negalėjo užtikrinti reikiamos kokybės. Kai kurios specifinės aparatūros stygius neleido teikti tam tikrų paslaugų.

"Sveikatos apsauga juda link to, kad pacientas būtų ištirtas ambulatorinėmis sąlygomis. Visoje Lietuvoje tolydžio mažėja stacionarių lovų skaičius, nes prieita prie išvados, kad ištirti pacientą stacionare yra prabanga: valstybei kur kas pigiau tai padaryti ambulatorinėje grandyje – poliklinikose. Dėl to Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskatino poliklinikas, kurios yra pasirengusios teikti kokybiškas ambulatorines paslaugas, rašyti projektus ir teikti ministerijai paraiškas gauti lėšų iš ES fondų. Esame įgyvendinę ne vieną projektą, turėjome šiokios tokios patirties. Be to, mūsų poliklinikoje dirba gana aukštos kvalifikacijos personalas – gydytojai ir slaugytojos. Ryžomės pabandyti darbus tęsti ES pinigais", – pasakojo J.Kairys.

Gyvenimo trukmė pailgės

Šeškinės poliklinika parengė projektą, kurį įgyvendinant turėjo būti modernizuota infrastruktūra, susijusi su antrinio lygio ambulatorinių ir ambulatorinių reabilitacijos paslaugų teikimu. Norėta suremontuoti apšiurusias patalpas ir įsigyti pažangios medicininės įrangos.

"Kokybiškas gydymas prisidės prie sergamumo, mirtingumo, neįgalumo mažinimo, leis pagerinti gyventojų sveikatą, pailginti gyvenimo trukmę", – buvo rašoma poliklinikos paraiškoje. Atkreipiamas dėmesys, kad įsigijus modernios įrangos palengvės ir gydytojų darbas.

"Teikėme projektą SAM. Jis buvo peržiūrėtas ne tik ministerijos, bet ir Centrinės projektų valdymo agentūros. Abi institucijos projektą pripažino tinkamu", – projekto kelio pradžią prisiminė J.Kairys.

Brangi ir moderni technika

Viso Šeškinės poliklinikos parengto projekto vertė siekė 2,4 mln. litų. Medicininės įrangos įsigyta už 1,65 mln. litų. Likę pinigai atiteko gydymo įstaigos remontui (š viso sutvarkyta daugiau nei 1200 kv. m patalpų ploto) ir kitoms projekto vykdymo sutartyje numatytoms reikmėms: įrangai drausti, projektui viešinti.

"Ambulatorinių paslaugų plėtra reiškia ne šeimos gydytojo pareigybės ar galimybių plėtimą, bet galimybę gydytojams konsultantams teikti aukštos kokybės paslaugas. Kad jie turėtų pažangią aparatūrą, kad paciento nereikėtų siųsti į kitą gydymo įstaigą laboratorinių ar instrumentinių tyrimų. Siekiame, kad viskas būtų daroma čia pat vietoje", – kalbėjo J.Kairys.

Vykdant ES lėšomis finansuojamą projektą "Ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų plėtros ir jų kokybės užtikrinimas viešojoje įstaigoje Šeškinės poliklinikoje" įsigyta brangios ir modernios medicininės aparatūros: skaitmeninis rentgeno aparatas, ultragarsinio tyrimo aparatai kardiologinių ir vidaus ligų patologijoms nustatyti, vaizdo gastroskopas. Šie medicininiai įrenginiai skirti antrinio lygio konsultacinėms paslaugoms teikti.

Dėmesys reabilitacijai

"Mūsų įstaigoje teikiama daug reabilitacijos paslaugų. Jos labai paklausios, todėl atnaujinta ir reabilitacijos įranga", – atkreipė dėmesį Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja valdymui Violeta Tylienė.

Ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugoms teikti įsigytas magneto terapijos aparatas, kombinuoti elektros-ultragarso terapijos aparatų, trumpųjų bangų terapijos aparatas, inhaliatorių, termostatas, prietaisų kineziterapijos salei – dviratis, bėgimo takelis ir pan. Vandens procedūrų kabinete atsirado povandeninio masažo vonia.

Pasirinkta šiuolaikiškiausia medicininė įranga, palengvinanti medikų darbą. "Pavyzdžiui, rentgeno nuotraukos nereikia dėti į ryškalus, viskas skaitmenizuota. Vaizdas keliauja tiesiai į serverį, turime paveikslų archyvavimo sistemą, kuria naudotis gali kiekvienas gydytojas – visos darbo vietos kompiuterizuotos", – įrangos pranašumus pristatė J.Kairys.

Remontuojama po 20 metų

Gavus ES finansavimą sutvarkyti gydytojų konsultantų kabinetai, atnaujinti koridoriai ir pacientų laukiamieji. Patalpų sienos perdažytos šviesiomis spalvomis, kad būtų ne tokios niūrios kaip kadaise.

Šiuolaikiškai pertvarkyta viena iš registratūrų – dvidešimt metų ji nebuvo mačiusi remonto.

Šaltajam sezonui įrengta drabužinė. Sutvarkyta dalis tualetų – išklotos naujos plytelės, pakeisti unitazai, kriauklės, žiba veidrodžiai, pakabinti neoninę šviesą skleidžiantys šviestuvai.

"Kad pacientai per ilgai neužsibūtų, – pajuokavo Šeškinės poliklinikos direktorius. – Atrodo, viso labo tualetas, tačiau juk maloniau, kai jis švarus, tvarkingas – nebaisu užeiti."

Poliklinikos modernizavimo darbai ES lėšomis turi būti baigti iki spalio pabaigos. Darbai vykdomi pagal grafiką ir jau juda į pabaigą. J.Kairys žadėjo metų pabaigoje atlikti pacientų apklausą apie poliklinikos paslaugų prieinamumą, kokybę, atmosferą.

Prasidės nauji projektai

Gauti ES paramą darosi vis sunkiau. Į ją pretenduoja daugiau gydymo įstaigų, įsikūrusių ne tik Vilniuje, bet ir visoje šalyje. Konkurencija auga.

"Kiekvienas vadovas stengiasi savo teritorijoje pacientams teikti kuo kokybiškesnes ir patikimesnes paslaugas, siekia, kad jos būtų kuo lengviau prieinamos, nesusidarytų eilių. Nenorime, kad mus prisimintų, kai pradėsime griūti. Patys turime įvairių minčių, idėjų, kurias iškeliame ir judame pirmyn. Norime būti viena pažangesnių gydymo įstaigų, kuri turėtų reikiamą įrangą pacientams ir sudarytų palankias sąlygas savo personalui", – aiškino J.Kairys.

Pretenduojant į ES paramą jis rekomenduoja įvertinti savo galimybes: įstaigai būtina turėti kvalifikuotų finansininkų, kompetentingų projektų vadovų.

"Projektas baigiasi, tačiau nestovime vietoje. Neseniai pasirašėme sutartį dėl kito ES lėšomis finansuojamo projekto. Tai psichikos sveikatos centrų dienos stacionarai. Nagrinėjimo stadijos ir projektas, pagal kurį su ES parama atnaujintume poliklinikos fasadą, tačiau čia dar niekas neaišku", – kalbėjo sustoti nežadantis Šeškinės poliklinikos direktorius J.Kairys.

Vilniaus įstaigos nesnaudžia

Šeškinės poliklinika – tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigos naudojasi ES parama. Interneto svetainės www.esparama.lt duomenimis, Vilniaus mieste ES lėšomis šiuo metu įgyvendinami 26 projektai. Jiems skirtas finansavimas siekia beveik 168 mln. litų, iš jų beveik 143 mln. litų yra ES dalis.

Tarkime, projektą "Dienos chirurgijos paslaugų kokybės gerinimas" įgyvendinusi Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė atnaujino dienos chirurgijos įrangą, įsigijo naujų instrumentų. Planuojama, kad įgyvendinus projektą, bus pagerinta dienos chirurgijos paslaugų teikimo kokybė ir prieinamumas ne mažiau kaip 3 tūkst. pacientų per metus.

Projektui skirta 1,4 mln. litų, iš kurių beveik 1,2 mln. sudarė ES parama.