5,2 mlrd. litų – tiek Vilniaus miestui per šešerius metus atseikėja ES struktūrinis ir sanglaudos fondai. Pats miestas net su Vyriausybės parama nepajėgtų nutiesti naujų kelių, pastatyti modernių mokslo ir tyrimų bazių, pagelbėti bedarbiams ir smulkiajam verslui.

Pagalba: paramos gali tikėtis ir smulkieji bei vidutiniai verslininkai.

Vilniui daugiau nei Kaunui

Vien Vilniuje per 2007–2013 m. iš viso įgyvendinama arba jau baigta įgyvendinti apie 1 tūkst. projektų, kuriuos finansuoja ES. Bendra šių projektų vertė siekia 6,7 mlrd. litų. Tai – septynerių metų Vilniaus miesto savivaldybė biudžetas. Iš jų 5,2 mlrd. litų Vilniui skiria ES fondai.

Palyginti: per tą patį laikotarpį Kaune įgyvendinama triskart mažiau ES finansuojamų projektų, jų bendra vertė siekia 1,2 mlrd. litų. Iš jų beveik 0,9 mlrd. litų skiria ES. Klaipėdos mieste pasirašyta sutarčių 92 projektams vykdyti. Kartu jie kainuos 0,6 mlrd. litų, iš kurių beveik 0,5 mlrd. litų skirs ES.

Nuo namų iki slėnių

Paties stambiausio iš Vilniuje įgyvendinamų projektų užsakovas – Europos investicijų bankas, kuris už ES lėšas įsteigė JESSICA kontroliuojantįjį fondą.

Jis per bankus remia miesto plėtros investicijas, susijusias su racionaliu ir taupiu energijos naudojimu. Pavyzdžiui, fondas remia daugiabučių namų renovaciją, siekia pagerinti su darbais susijusio finansavimo, paskolų sąlygas.

Antra eilėje rikiuojasi Susisiekimo ministerija, įgyvendinanti Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtros projektą. Jo vertė siekia apie 209 mln. litų, iš kurių ES finansuojama dalis sudaro 177,5 mln. litų. Projekto tikslas – sudaryti kaimų gyventojams, bendrovės ar įstaigoms galimybę prisijungti prie interneto tinklo. Šiuo metu atlikta 50 mln. litų vertės darbų.

Trejetuką užbaigia Vilniaus universitetas, vykdantis Saulėtekio ir Santaros mokslo, studijų ir verslo slėnių plėtrą. Pagal Saulėtekio slėnio plėtros projektą iki 2013 m. pabaigos Vilniuje ketinama sukurti Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą, kuriame bus galima plėtoti lazerių, šviesos technologijų, nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos ir kitus susijusius mokslinius tyrimus bei eksperimentus. Projekto vertė siekia 200,3 mln. litų, iš kurių 170 mln. litų skiria ES. Šiuo metu panaudota beveik 156 mln. litų.

Dar vienas centras medicinai

Projekto "Santara" tikslas – Vilniuje sukurti Jungtinį gyvybės mokslų centrą, kuriame būtų atliekami vieši ir privatūs tyrimai, steigiamos žinioms imlios įmonės ir teikiamos žinioms imlios paslaugos.

Šis slėnis bus skirtas biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų, studijų ir technologijų plėtrai. Už ES ir valstybės lėšas bus atnaujinta ir pagausinta mokslinių tyrimų ir eksperimentinė bazės, vienoje vietoje sutelktas mokslinis potencialas: biotechnologijos ir molekulinės medicinos srities mokslininkai, tyrėjai, dėstytojai, studentija. Prie netiesioginės tikslinės grupės priskiriami verslo subjektai, kurie diegs sukurtas inovacijas praktikoje, aktyviau bendradarbiaus su mokslo atstovais.

"Santaros" projektas kiek pigesnis už "Saulėtekio" slėnio plėtrą. Jo vertė siekia 125,4 mln. litų, iš kurių 106,6 mln. litų skiria ES fondai. Šiuo metu atlikta 156 tūkst. litų vertės darbų.

Didins konkurencingumą

Pasak projektą kuruojančio Vilniaus universiteto prorektoriaus Juozo Rimanto Lazutkos, slėnių koncepcija susideda iš trijų dalių: vienoje vietoje suburto stipraus mokslo, greta sutelktų pažangių studijų ir infrastruktūros, per kurią jauni žmonės galėtų turėti sąlytį su verslu.

Siekiama remti ne esantį verslą, o tą, kuris pagrįstas naujausiais moksliniais atradimais. Tam slėniuose ketinama sutelkti eksperimentams reikalingą brangią, paskiroms įmonėms ar asmenims neįkandamą įrangą, kurią galėtų nuomotis ir verslas, ir mokslo institutai.

"Vienas sėkmingo verslo pavyzdžių – Lietuvos mokslinių lazerių pramonė, nes mūsų mokslininkų tyrimai šioje srityje vieni geriausių pasaulyje. Pramonė generuojama labai siauroje srityje, tačiau lietuvių lazerių galime atrasti Korėjoje, Kanadoje, Norvegijoje, JAV ir kitur. Nemenką įdirbį mūsų fizikai turi ir diodinio apšvietimo, energijos taupymo srityje. Tą pramonę reikia "išsukti", o viena iš slėnio misijų – verslo palaikymas", – sakė J.Lazutka.

Saulėtekio slėnyje pusantrų metų veikia mokslo technologijų parkas, į kurį jau dabar gali kreiptis jaunuoliai, turintys inovatyvių verslo idėjų. Ją pristatęs mokslo technologijų parko specialistams jaunuolis gali sužinoti, ar įmanoma šią idėją plėtoti, jam patariama, kaip geriau ją įgyvendinti, padedama gauti tam paskolą, lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti patalpas. Net nurodomas subjektas iš "Verslo angelų". Tai – bendrovės ar asmenys, kurie rikiuoja savo pinigais ir remia jauną verslą.

Pasak J.Lazutkos, lietuvaičių idėjos tikrąja šio žodžio prasme vertos milijonų. Viena labiausiai valstybę sudrebinusių įmonių – bendrovė "Fermentas International". Ji buvo įkurta prieš 20 metų ir vertėsi diagnostinių rinkinių, reagentų mokslui gamyba. Įmonė per gyvavimo laikotarpį išplėtė savo veiklą į daugelį pasaulio šalių, bet jos centrinė bazė liko Lietuvoje. Ne per seniausiai įmonės akcijas už beveik 750 mln. litų įsigijo pasaulinė korporacija "Termofisher". Įmonė parduota brangiau nei lenkams – "Mažeikių naftos" akcijų paketas.

Abiejų slėnių statybą planuojama baigti apie 2014 m. Saulėtekio slėnyje greta Mokslo technologijų parko turėtų iškilti mokslinių tyrimų centras "Naglis" ir inžinerinių tyrimų centras. Santaros slėnį, be Jungtinio gyvybės mokslų centro, sudarys inovatyvios medicinos centras, gamtos tyrimų centras ir informacinių technologijų centras.

Tačiau darbas juose visu greičiu ims virti dar po 5–10 metų. Mat reikia įrengti pažangias laboratorijas, pritraukti geriausius pasaulio mokslininkus, sukurti vietos studentams patrauklią aplinką, kurios jie šios nemainytų į studijas užsienyje. Pasaulinė praktika byloja, kad analogiškų slėnių produktyvaus darbo rezultatai skinami apytiksliai po dešimtmečio.