Už lango jau senokai kvepia pavasariu, o sostinėje vykstanti Kaziuko mugė yra pati tikriausia jo šauklė. Atidėkite visus planus, nes šį savaitgalį į savo mugę kviečia Kazys!

Nusidrieks net 8 km

Šimtmečius skaičiuojanti Kaziuko mugė šįmet prasidės kovo 7-ąją, truks tris dienas ir vyks jau 411-ą kartą. Kasmet šventę papildo naujos pramogos, atrakcijos, jų netrūks ir šįkart.

Šiemet sukurtas specialus Kaziuko mugės ženklas, kurį įteisino Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Tarybos sekretoriaus Miroslavo Monkevičiaus teigimu, pirmą kartą mugėje svečiuosis susigiminiavusių užsienio miestų – Kaliningrado, Vitebsko, Lvovo, Vroclavo ir kitų – delegacijos.

Šiemet Kaziuko mugė grįžta ir į Katedros aikštę. Jos lankytojų lauks ir visų laikų ilgiausias Kaziuko kelias, nusidrieksiantis net aštuonis kilometrus. Vilniaus svečiams nepasiklysti mugėje padės žemėlapis, o atvykti į vieną ar kitą šventės vietą – Kaziuko mugės taksi.
Mugėje drąsiai galėsite derėtis ir nebijokite to daryti, nes patys šventės organizatoriai skelbia, kad svarbiausias šiųmetės mugės priesakas − "Derėkis ir lauk magaryčių!".

Gedimino laikų dvelksmas

Kaip praėjusiais metais planavo, taip šiemet organizatoriai ir padarė – į sostinę sugrąžino viduramžių "Kaziuką". Rotušės aikštėje, ten pat, kur vyks mugės atidarymo ceremonialas, bus pastatytas Gedimino laikų miestelis. Kiekvienas svečias turės galimybę susipažinti su viduramžių epocha iš arčiau. Dailidės, staliai, kalviai, drožėjai, mūrininkai ir vinių kalėjai kvies į senovinę statybos amato mokyklą, lauks keramikos lipdymo ir medžio drožybos pamokos, viduramžių šokiai bei žaidimai.

Skambės viduramžių muzika, kunkuliuos katilai, tautodailininkai ir liaudies meistrai pristatys savo gaminius. Ilgametis mugės organizatorius Vytenis Urba išdavė, kad Vilniaus kolegijos studentai šiai progai sukūrė ir pasiuvo viduramžių miestelėnų kostiumus. Mugės svečiai taip pat išvys specialiai parengtus istorinių, karinių klubų pasirodymus.

Laukia žaismingos atrakcijos

Kaziuko mugės organizatoriai parengė ne tik kultūros, bet ir žaismingų atrakcijų programą. Totorių gatvėje planuojama įkurti ,,Močiučių verslo inkubatorių". Kiekvienas mugės lankytojas turės galimybę dalyvauti akcijoje ,,Padovanok Kaziukui šypseną" ir padidinti besišypsančių žmonių Vilniuje skaičių. Mugės sukakties proga sukurtas mugės dovanų komplektas "Kaziuko lauknešėlis", jį bus galima įsigyti per šventę.

Prie Nacionalinio dramos teatro mažuosius ir suaugusiuosius linksmins gatvės cirkas, V.Kudirkos aikštėje laukia Kaziuko kepsnių varžytuvės. Vasaros terasoje "Žalia žąsis" veiks pirtininkų kiemas, čia bus galima išsivanoti pirtyje ir pasivaišinti arbata iš "samovarų". Nė viena mugė neapsieina be muzikos ir šokių, taigi ir šis Kaziukas oš bei skambės kaip reikiant.

Penktadienį Rotušės aikštėje prasidėsianti mugė tęsis iki sekmadienio. Šeštadienį nuo Lukiškių iki Rotušės aikštės žygiuos teatralizuotos karnavalinės eitynės. Iškilmingas mugės uždarymas taip pat vyks miesto širdyje – Rotušės aikštėje. Tad nepraleiskite pirmosios pavasario šventės ir smagaus jums kaziukiško savaitgalio!

Informacija lankytojams

Mugės atidarymas – kovo 7 d. 13 val. Rotušės aikštėje.

Mugės uždarymas – kovo 9 d. 15 val. Rotušės aikštėje.

Šventės vietos: Rotušės, Lukiškių, V.Kudirkos, Katedros aikštės; prie Nacionalinio dramos teatro (Gedimino pr. 4); restoranas-teatras šeimai "Kukumuku" (Vokiečių g. 6), vasaros terasa "Žalia žąsis" (Prie Maironio ir Malūnų gatvių sankryžos), restoranas "Bernelių užeiga" (Gedimino g. 19 / 1).

Mugės istorija

Kaip pasakojo etnologas profesorius Libertas Klimka, šio spalvingo renginio tradicija siekia 1604 m., kai karalaitis Kazimieras paskelbtas šventuoju ir sulaukta iš Romos atgabentos šventojo vėliavos. Nuo tada Vilniuje vykdavo labai iškilmingos, net kiek teatralizuotos procesijos, kuriose dalyvaudavo visų sostinės amatų cechų meistrai, gildijų pirkliai, naktinės sargybos kariai, vienuolijos ir jų mokyklų auklėtiniai, Vilniaus universiteto studentai, krašto didikai su vasalų palydomis.

1827 m. mugė buvo pradėta rengti Katedros aikštėje, 1901 m. perkelta į Lukiškių aikštę. Bet netilpo ir ten. Tada, pasak profesoriaus, suvažiuodavo per 2,4 tūkst. valstiečių vežimų, o prekybininkai savo būdomis užstatydavo visą Neries krantinę nuo Žaliojo tilto iki Žvėryno.

Aplinkinių kaimų žmonės į mugę atveždavo parduoti pačių gamintų medžio dirbinių, žemės ūkio padargų medinių dalių. Medžio tekintojai prekiaudavo verpimo rateliais, pusberniai – drožtais šaukštais ir samčiais. Turgų, L.Klimkos teigimu, paįvairindavo mediniai vaikų žaislai.

Populiarios buvo ir medinės gėlės, gaminamos iš įvairiomis spalvomis nudažytų obliuotų drožlių. Ir, žinoma, kraštui būdingos Vilniaus verbos, kuriomis puošėsi visa Kaziuko mugė.

Anksčiau pagrindinės lauktuvės buvo "Kaziuko širdys" ir daugybė Smurgonių riestainių su aguonomis, juodgrūdžių sėklomis, garstyčiomis, saldžiųjų, sūriųjų. Kadaise nė viena mugė neapsieidavo be meškų šokdinimo. Jos būdavo mokomos vadinamojoje Smurgonių akademijoje, įsteigtoje kunigaikščių Radvilų. Prieškario mugėse sukinėdavosi pora "baltųjų lokių", ieškančių, kas nori su jais apsikabinęs nusifotografuoti. Norinčių netrūkdavo.

1935 m., etnologo pasakojimu, senąsias šventės tradicijas prisiminė studentija. Išvakarėse susirinko prie Šv. Kazimiero bažnyčios ir patraukė Lukiškių aikštės link. Priekyje ėjo šaukliai su fanfaromis, už jų – istoriniais pirklių ir karių kostiumais persirengę studentai.
Sovietmečiu mugei teko susigūžti Kalvarijų turgavietėje. Į miestą ji vėl sugrįžo tik 1991 m., kai buvo leista prekiauti senamiesčio gatvėse ir aikštėse.