Nesibaigiančios spūstys, šunų "palikimas" pievose ir sugedusi nuotaika dėl darganoto oro – studentų iniciatyva vilniečių niurnėjimai sugulė į dainą. Sostinėje nuskambėjo "Skundų choro" premjera.

Neišlaikė nervai

"Mano kiemas kaip kišenė, šalia jo keli namai. O kiekvienas turi "tačką", ar gyvename blogai? Nėra kur statyt mašinos, kiemas užkištas visai. Ant šaligatvio jau stovi, negaliu praeit!" – tokiu tekstu vakar prie Vilniaus bastėjos (barbakano) repavo Žemynos gimnazijos vienuoliktokas Karolis Vaškevičius.

"Kamščiai" tapo kasdienybe, trūks tuojau mana kantrybė. Šunys daro kur papuolė – kaip kovot su neteisybe?" – vaikinui antrino Radvilų gimnazijos moksleivis Antanas Čepulis.
"Kai man nervai nebelaiko, bėdos lydi visą laiką. Ką daryt dėl blogo oro? Gal į Seimą parašyt?" – prakiurus dangui jauniesiems reperiams pritarė apie dvidešimt Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentų.

Žaismingu tekstu jaunimas išdainavo daugiau nei du mėnesius rinktus sostinės gyventojų ir svečių skundus. Taip vakar rytą vilniečių ausis pasiekė pusmetį brandinto projekto "Skundų choras" premjera.

Gitaristui pasruvo kraujas

"Lietuviai yra amžini niurgzliai, nepraleidžiantys progos pasiguosti, pasiskųsti, padejuoti. Ši daina – tai ironiškas pasijuokimas iš savęs", – užkimusiu nuo dainavimo balsu kalbėjo VDA studentė Kristina Žilytė.

Pirmąkart į sostinės gatves išėjęs "Skundų choras" vakar aplankė gražiausias miesto vietas. Žygį pradėjęs prie Vilniaus gynybinės sienos, choras pasuko apžvalgos aikštelės Subačiaus gatvėje link, nuo jos jaunimas skundus nešė ant Užupio tilto.

Kiekviename taške kompanija dainą kartodavo bent dukart. Neapsieita ir be traumų: gitara akompanuojančiam muzikantui nuo grojimo iš piršto pasruvo kraujas. Tačiau šou tęsėsi.

Visas detales ir choristų improvizacijas kruopščiai fiksavo operatorius. Per porą savaičių idėjos autoriai susuks kelių minučių muzikinį filmuką, jį pirmiausia siųs į "Skundų choro" tėvynę Suomiją.

Suomių idėja sudomino

"Skundų choro" idėją sumanė du suomių menininkai Tellervo Kalleinen ir Oliver Kochta-Kalleinen, nusprendę realizuoti suomių dažnai vartojimą posakį "skundų choras".
Skundų košę menininkai užvirė vaikštinėdami Helsinkyje. Tikriausiai kaltas tą dieną spirginęs šaltis, kad po ilgų diskusijų T.Kalleinen ir O.Kochta-Kalleinen aptarė galimybę transformuoti didžiulę energiją, kurią žmonės išnaudoja niurnėdami, į ką nors geresnio. Menininkų sumanyto "Skundų choro" idėja pasklido po pasaulį.

Viešai atliekamos skundų dainos tapo išskirtiniais kultūriniais renginiais. Projektas jau įgyvendintas Birmingame, Helsinkyje, Sankt Peterburge, Hamburge ir kituose pasaulio miestuose.

VDA studentai apie tai išgirdo iš dėstytojos Irenos Alperytės. "Ši idėja mus labai sudomino, sukūrėme interneto puslapį ir paskleidėme informaciją apie projektą, raginome žmones prisijungti", – pasakojo projekto entuziastė Daiva Siautilaitė.

Ners į interneto platybes

Vilniečių atsiųstus skundus į dainą suguldė poetė Vita Janonienė, muziką parašė kompozitorė Giedrė Gaižauskaitė. Kelis mėnesius repetavęs "Skundų choras" išlindo į viešumą.

"Labai smagu, kad jaunimas kuria, inicijuoja tokius projektus. Po šmaikščiu dainos tekstu slepiasi aktualiausios Vilniaus problemos, su kuriomis susiduriame kasdien. Tik gaila, kad mažai žmonių tai išgirdo", – pasiklausyti "Skundų choro" vilnietė Daiva Kakarienė sekmadienio rytą atvažiavo net iš Lazdynų.

Nors choristai miestiečių dėmesio sulaukė nedaug, jie neliūdi – kūrybą bus galima išvysti internete. Patekęs į suomių rankas vilniečių "Skundų choras" atsidurs bendrame pasaulio miestų skundų interneto puslapyje www.complaintschoir.org.

Muzikinį filmuką ketinama skelbti ir lietuviškoje svetainėje www.skunduchoras.puslapiai.lt, portale "YouTube". Jį planuojama parodyti ir "Vartų" galerijoje.