Atšilus orams vėl trečdalį Vilniaus dusins dumblo dvokas. Liko trys keturi mėnesiai, per kuriuos Vilniaus miesto valdžia dar suspėtų neutralizuoti bombą, kol ši nesprogo. Tačiau savivaldybė, užuot nedelsdama sprendusi problemą, ketina mėnesį kitą luktelėti.

Vien kalbos mažai gelbsti

Praėjusį rudenį buvęs sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas grūmojo: arba pagaliau Vilniaus valdžia susidoroja su dumblo dvoku, sklindančiu iš vandenvalos įrenginių, arba jis pasistengsiąs nuo sausio uždaryti savivaldybės bendrovę "Vilniaus vandenys". Šie gąsdinimai juokingi ir visiems buvo suvokiama, jog neįgyvendinami, tačiau niekas neprieštaravo, kad dumblo dvoko problemą spręsti būtina.

Atėjus šiltesniems orams, vandenvaloje vartant ir kompostuojant dumblą, išsiskiria dvokas. Kadangi dumblas Vilniuje pūdomas atviroje erdvėje, kylantį dvoką vėjas išnešioja po aplinkinius gyvenamuosius rajonus. Nuo smarvės labiausiai dūsta Lazdynų, Lazdynėlių, dalis Karoliniškių, net Pilaitės rajonų gyventojai. Negelbsti nė 800 tūkst. litų per metus suryjanti kvapų naikinimo sistema, paprastai vadinama tiesiog dezodorantu.

Lapkritį "Vilniaus vandenų" vadovybė iškėlė idėją: neveiksmingą vandenvalos kvapų naikinimo sistemą pakeisti plastikinėmis uždaromis rankovėmis dumblui pūdyti. Bendrovės direktorius Darius Norkus tąkart tikino, kad uždaras rankoves būtų galima įrengti per tris mėnesius už tą pačią kainą – 600–800 tūkst. litų.

Tai buvo tik idėja. Su šiuo klausimu susijusias studijas "Vilniaus vandenys" tikina savivaldybei pateikę dar prieš Naujuosius metus. Vasaris įpusėjo, o sprendimo, kaip atšilus bus kovojama su dumblo dvoku, dar nėra.

Apie dvoką pagalvos kovą

Šiuo metu tiek "Vilniaus vandenų", tiek miesto savivaldybės vadovus domina kitas klausimas – skirs ar ne ES 130 mln. litų dumblo apdorojimo gamyklai statyti. Jei tik bus užtikrintas finansavimas, gamykla turėtų iškilti iki 2011 m. liepos. Nuo tos akimirkos dvoko mieste neliks, nes dumblas bus pūdomas nebe atviroje erdvėje, o specialiuose uždaruose metantankuose.

Bet finansavimo klausimas paaiškės tik kovą. Vadinasi, iki kovo Vilniaus valdžia dumblo dvoko problemos nespręs. Mat nuo to, bus dumblo apdorojimo gamykla ar ne, priklauso tolesni sprendimai.

"Jeigu bus skirtas finansavimas gamyklos statybai, tuomet geriau būtų statyti rankoves. Jei gamyklos numatytu laiku nebus – labiau apsimokėtų kompostavimo aikštelę iškelti iš miesto. Jeigu iškelti užtruktų labai ilgai, gal tuomet apsimokėtų esamą teritoriją, kur kompostuojamas dumblas, uždengti. Tikimės iki gegužės vieną iš tų variantų pritaikyti. Svarbiausia – neišmesti pinigų į balą, nes kiekvienas pirkimas didina "Vilniaus vandenų" išlaidas", – motyvus, kodėl verta luktelėti, vardijo Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.

Pasak "Vilniaus vandenų" generalinio direktoriaus, preliminariai rankovės kainuotų nebe 800 tūkst. litų, o 1,5 mln. litų, tačiau jas galima įrengti per tris mėnesius. Įrengti aikštelę už miesto atsieitų apie 14 mln. litų, o darbai užtruktų apie metus. Savivaldybės minėtas būdas uždengti visą kompostavimo aikštelę galėtų kainuoti dvigubai brangiau nei rankovių statyba – apie 3 mln. litų.

Nėra greitesnio sprendimo?

Norint pritaikyti bent vieną iš minėtų variantų, reikia paskirti mažiausiai tris mėnesius. Mat apsisprendus, kuris variantas tinkamiausias tiek poveikio, tiek finansiniu požiūriu, neišvengiamai teks skelbti viešąjį pirkimą statyti įrenginius. Atviras konkursas iki sutarties su laimėtoju pasirašymo dienos dažniausiai užtrunka iki trijų mėnesių. Tik vėliau būtų pradėta statyti įrenginius, o tam irgi reikia laiko.

Skaičiuokime: savivaldybė laukia iki kovo vidurio, paskui per porą savaičių duoda nurodymus "Vilniaus vandenims", kurį būdą įgyvendinti. Jau – balandis. Kol "Vilniaus vandenys" parengs viešojo pirkimo sąlygas, paskelbs konkursą ir išrinks laimėtoją, ateis vasara. Susumavus laiko sąnaudas, vilniečius išvaduoti nuo dvoko galima nebent liepą ar net rugpjūtį. Tačiau smarvė po Vilnių ims sklisti jau balandį.

"Galbūt padidinsime kvapų užkardą. Dabar ši paslauga per metus mums kainuoja 800 tūkst. litų, tai padidintume iki 1 mln. litų. Gal greta reikėtų įrengti ir ventiliatorius, kurie išsklaidytų kvapus. Kai vėjo nėra, dvokas nesusimaišo su neutralizuojančia medžiaga, todėl vėliau pakilus vėjui, dvokas gyventojams labiau juntamas. Daugiau mes ypatingų priemonių neturime", – vieną iš greitesnių sprendimo būdų svarstė "Vilniaus vandenų" generalinis direktorius D.Norkus.

Tačiau Vilniaus valdžia tokį sprendimo būdą vertina skeptiškai ir vietoj purkštuvų verčiau siūlytų brangiau atsieinančias bakterijas. Kiek brangiau jos kainuotų – nežinia, bet esą šios daug efektyviau susidorotų su dvoku nei dabartinė sistema. Tiesa, dar reikėtų atlikti bandymus, kaip tos bakterijos veikia, o žiema tokiems bandymams – netinkamas laikas. Reikėtų vėl laukti, kol atšils orai, kad būtų matomas tikrasis bakterijų poveikis dvokui.