Laikinomis papildomomis pėsčiųjų perėjomis paženklintos Dariaus ir Girėno, Kapsų bei Šaltkalvių gatvių ir Pylimo, K. Kalinausko bei Palangos gatvių sankryžos.

„Bandomuoju projektu norime įtvirtinti jau susiformavusį žmonių elgesį. Dariaus ir Girėno, Kapsų ir Šaltkalvių gatvių sankryžoje šviesoforo žalia šviesa pėstiesiems jau šešerius metus įsižiebia visomis kryptimis vienu metu. Pėstieji tą pastebėjo, ir naudojasi patogiausiu jiems būdu – kerta sankryžą įstrižai“, – sako sostinės vicemeras Tomas Gulbinas.

Siekiant įvertinti įstrižų perėjų poreikį, bandomajam projektui pasirinkta dar viena sankryža Senamiestyje, tarp Reformatų skvero ir Centro poliklinikos. Remiantis šviesoforo signalo iškvietimo mygtukų duomenimis, joje taip pat matomas poreikis ieškoti greitesnio ir patogesnio sankryžos įveikimo būdo pėstiesiems.

Anot pranešimo, užtikrinant pėsčiųjų saugumą, testuojamose sankryžose bus nuolat stebimas automobilių ir pėsčiųjų srautas. Apie naujovę vairuotojai bus įspėjami kelio ženklais, o esant poreikiui – gali būti koreguojama šviesoforo signalų trukmė.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Bandomasis projektas vyks pusę metų, vėliau ekspertai vertins stebėjimų duomenis ir teiks rekomendacijas.

Pirmoji Lietuvoje įstrižinė perėja spalį buvo įrengta Kaune, K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankryžoje naujamiestyje. Čia raudonas šviesoforo signalas vienu metu dega visoms transporto priemonėms, tad pėstieji gali kirsti sankirtą įstrižai, degant žaliai šviesai.

Įstrižos perėjos pasaulyje nėra naujiena: jau daugelį metų jos veikia Japonijoje, Švedijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir kitose šalyse.