Skaičiuojama, jog beveik 11 tūkst. kvadratinių metrų pastato Pašilaičių gatvėje statybos galėtų kainuoti apie 11,5 mln. eurų. Šiuo metu jau vyksta viešųjų pirkimų procedūros.

Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Algminas Pakalniškis BNS tvirtino, kad nauja mokykla turėtų išspręsti dabartinės Gabijos gimnazijos problemas, kur dviem pamainomis šiuo metu mokosi 1-12 klasių moksleiviai.

„Toje miesto dalyje iš tikrųjų trūksta mokyklos, visos mokyklos yra perpildytos. Gabijos gimnazija ne tik kad nėra išgryninta, kaip to reikalauja Švietimo įstatymas, bet dar ir veikia dviem pamainomis. Tai kitoks situacijos sprendimo būdas kaip naujos mokyklos statymas neįsivaizduojamas. Tikėtina, kad po to, kai bus pastatyta mokykla, turėtumėme skaidyti Gabijos gimnaziją į gimnaziją ir progimnaziją, atitinkamai vienoje dalyje mokytųsi progimnazistai, kitoje – gimnazistai“, – sakė A.Pakalniškis.

Anot jo, tai būtų antroji nepriklausomybės laikotarpiu naujai pastatyta mokykla Vilniuje po Balsių gimnazijos. Ši 2011-aisiais duris atvėrusi įstaiga buvo pirmoji Lietuvoje, pastatyta pagal viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo principą.

Pirkimo dokumentuose numatyta, kad statybos, atrinkus laimėtoją, turėtų užtrukti apie pusantrų metų. A.Pakalniškis tikisi, kad darbai bus pradėti dar šių metų pabaigoje ir baigti iki 2019-ųjų vidurio.

Prie šių investicijų kol kas neprisideda nei ministerija, nei yra numatyta lėšų Valstybės investicijų programoje. Tai yra didelė našta Vilniaus miestui.

Anot jo, tikimasi, kad prie statybų savo lėšomis prisidės ir Švietimo ir mokslo ministerija arba lėšų bus numatyta iš Valstybės investicijų programos, tačiau kol kas tokių pažadų iš Vyriausybės savivaldybė nėra gavusi.

„Prie šių investicijų kol kas neprisideda nei ministerija, nei yra numatyta lėšų Valstybės investicijų programoje. Tai yra didelė našta Vilniaus miestui. Galėtų į tai investuoti ir valstybė, nes Vilnius yra turbūt vienintelis miestas Lietuvoje, kur moksleivių skaičius didėja. Kasmet ateinančių pirmokų skaičius išauga pakankamai svariai, tad vien srautų reguliavimais negalime spręsti augančio miesto problemų“, – tvirtino Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius.

2016-ųjų rugsėjį Vilniuje buvo 25-iomis pirmokų klasėmis daugiau nei 2015-aisiais. Anot A.Pakalniškio, tendencijos, įvertinus dabartinius septynmečių ir šešiamečių skaičių, nesikeis ir ateityje.