Kaip sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius, pastaruosiuose dvejuose parlamento rinkimuose Vilniuje aiškiai pirmavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai.

„Nors kalbama, kad būtent Kaunas yra TS-LKD tvirtovė, pastaruosiuose dvejuose rinkimuose ne mažesnė tvirtovė yra Vilnius tiek vienmandatėse apygardose, tiek daugiamandatėje. Iš dešimties apygardų TS-LKD kandidatai laimėjo septyniose, 2008-aisiais – aštuoniose. Paskutiniai tikrai prasti rinkimai šiai partijai buvo 2004-aisiais, kai tik trys jų kandidatai laimėjo mandatus Vilniuje“, – prisimena politologas.

Pastarieji dveji Seimo rinkimai parodė, kad nėra nė vienos kitos partijos, kuri galėtų sėkmingai konkuruoti su konservatoriais. Tik 2004-aisiais sužibėjo Liberalų ir centro sąjunga, laimėjusi 5 mandatus Vilniuje. Per šiemet vyksiančius Seimo rinkimus buvo galima tikėtis liberalų renesanso, tačiau, kaip teigia A. Krupavičius, po šią partiją purtančių skandalų Liberalų sąjūdžio korta – mušta, ir jų kandidatai nebus tie, kurie pretenduos laimėti mandatus.

Išskirtinis dalykas Vilniuje yra Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuri gan stipri vietos rinkimuose. „Jų kandidatai yra gana konkurencingi vienmandatėse apygardose, tačiau jiems nesiseka laimėti mandatų antrajame rinkimų rate. Pastaruosiuose dvejuose rinkimuose šią partiją aplenkdavo Darbo partija. LLRA bus tikrai svarbus veikėjas Vilniuje ir gaus balsų daugiamandatėje, tačiau jų kandidatų negalime nurašyti ir vienmandatėse. Senamiestyje, Naujamiestyje, Antakalnyje ar Žirmūnuose jie nebus konkurencingi, bet kitose apygardose gali būti“, – LRT.lt portalui kalbėjo A. Krupavičius.

Politologai A. Krupavičius ir M. Jastramkis siūlo atkreipti dėmesį ir į vieną populiariausių partijų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.

„Valstiečiai ir žalieji niekada nebuvo žinomi ir matomi Vilniuje. Vienintelis jų sėkmės veiksnys yra kandidatai – jų žinomumas ir patirtis. Be abejo, kaip politinė organizacija jie bus patrauklūs būsimuose rinkimuose, ir tai turėtų suteikti galimybių jų kandidatams vienmandatėse apygardose. Šioje vietoje galima rasti analogijų su 1992-aisiais ir LDDP. Tada beveik niekas neprognozavo, kad LDDP kandidatai gali būti konkurencingi Vilniuje, bet jie buvo ir laimėjo mandatų. Nors šių dienų masteliais jų populiarumas buvo gerokai didesnis nei LVŽS ar kitos partijos. Vienaip ar kitaip, sąrašo populiarumas turėtų pridėti balsų ir jų kandidatams vienmandatėse, bet ar pavyks laimėti vieną ar kitą mandatą – klausimas atviras“, – LRT.lt komentavo A. Krupavičius.

Pasak TSPMI dėstytojo M. Jastramskio, LVŽS kandidatai gali sumaišyti kortas dabartinėms partijomis tokiose apygardose kaip Paneriai, Senamiestis ar Šeškinė.

„Klausimas – ką jie kels vienmandatėse apygardose. Ramūnas Karbauskis sąrašo dešimtuką formuoja kviesdamas profesionalus arba žinomus žmones. Jei ras įdomesnių žmonių ir įkiš į tokias apygardas, kaip Senamiestis, kurios yra laimimos žinomesnių žmonių, visko gali būti“, –  tikino M. Jastramskis.

LRT.lt primena, kad praėjusių metų pabaigoje Vyriausioji rinkimų komisija perbraižė apygardų ribas – Vilnius rinks dviem Seimo nariais daugiau. Patvirtinus naujas apygardų ribas, Vilniuje vietoj esamų dešimties rinkimų apygardų sudaryta dvylika, papildomai įkuriant Verkių ir Panerių apygardas

Kandidatai ir šansai Vilniaus vienmandatėse apygardose:

Naujamiesčio rinkimų apygarda:

Tradiciškai šioje apygardoje dalyvaudavo ir laurus skindavo konservatorė Irena Degutienė. Pasak politologų, TS-LKD susiduria su labai rimtu iššūkiu, pakeitusi kandidatus. „Tradicinių pavardžių ir veidų rinkėjas nepamatys. Tai jiems gali kelti problemų, nes I. Degutienė yra gerai žinoma, ir ji pritraukdavo daug rinkėjų. Naujam kandidatui Žygimantui Pavilioniui reikės daug pastangų, bet labai tikėtina, kad jis bus antrame rinkimų rate. Neprastus šansus turi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas Faustas Latėnas ir Liberalų sąjūdžio kandidatas Virgilijus Alekna“, – sako A. Krupavičius.

M. Jastramskis taip pat prognozuoja, kad favoritas šioje apygardoje bus Ž. Pavilionis, o jam iššūkį gali mesti V. Alekna. „Bet reikia turėti omeny, kad LS populiarumas smuko, o tai gali atsiliepti. Be to, V. Alekna politikoje yra naujokas. Darbo partija Vilniuje ir Kaune neturės jokių šansų, tad iškart atmesčiau. F. Latėnas praėjusiuose rinkimuose pasirodė nelabai gerai, socdemams Vilniuje gana sudėtinga, be to, jų reitingai taip pat krinta“, –  LRT.lt kalbėjo M. Jastramskis.

Senamiesčio rinkimų apygarda:

Kaip teigia politologas M. Jastramskis, įdomi yra Senamiesčio apygarda, nes esą nė viena partija nesiunčia labai stipraus kandidato. „Ponas Mykolas Majauskas, dalyvavęs tiesioginiuose merų rinkimuose kaip konservatorių kandidatas, gavo gerokai mažiau balsų nei jo partija. Kita vertus, konkurentai šioje apygardoje taip pat nėra labai stiprūs. [...] Vis tik šiokį tokį pranašumą M. Majauskas turi, nes paskutinius kelerius metus dirbo, gerindamas savo įvaizdį. Jis turėtų patekti į antrą turą, galbūt varžysis su socialdemokratų kandidate Marija Aušrine Pavilioniene, bet ji nėra labai stipri kandidatė“, – tikina M. Jastramskis.

A. Krupavičius primena, kad šioje apygardoje konkurencingas kandidatas būdavo konservatorius Arvydas Anušauskas. „Klausimas, ar M. Majauskui pavyks išeiti į antrą ratą. Tarp labiau patyrusių yra M. A. Pavilionienė, kuri, jei vykdytų aktyvią rinkimų kampaniją, turi šansų atsidurti bent jau antrame rinkimų rate“, – sako VDU profesorius.

Antakalnio rinkimų apygarda:

M. Jastramskio teigimu, Antakalnio rinkimų apygardoje daugiausia šansų laimėti turi konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė. „Šioje apygardoje gyvena įvairių žmonių, bet jos aktyvumas yra labai didelis. Rinkėjai, balsuojantys už dešiniąsias jėgas, rinksis I. Šimonytę. Laimėti pirmajame ture jai gali pritrūkti balsų, bet antrame ture turėtų laimėti. Į antrą turą gerų šansų pateikti turi socialdemokratas Juras Požela“, – sako politologas.

A. Krupavičius taip pat mano, kad I. Šimonytė ir J. Požela bus tie, kurie turėtų atsidurti antrajame rate.

Fabijoniškių rinkimų apygarda:

Šioje apygardoje, pasak A. Krupavičiaus, balsai turėtų dalintis tarp 4 kandidataų. „Konservatorių kandidato Vytauto Kernagio stiprybė bus TS-LKD vėliava. Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskas ne kartą įrodė, kad yra konkurencingas. Liberalų sąjūdžio kandidatė Dalia Kuodytė turi įdirbį šioje apygardoje. Realus kandidatas patekti į antrą turą yra ir socialdemokratas Gintautas Paluckas“, – teigia politologas.

Tuo metu M. Jastramskis tikina, kad Darbo partija dabar yra nekonkurencinga. Jo teigimu, šioje apygardoje į antrą rinkimų turą gali patekti G. Paluckas kartu su V. Kernagiu arba G. Paluckas ir D. Kuodytė. „Čia baigtis sunkiai nuspėjama, nes kandidatai daugiau mažiau yra lygiaverčiai.

Šeškinės rinkimų apygarda:

Praėjusiuose Seimo rinkimuose į antrą turą šioje apygardoje pateko LLRA atstovas. „Tai – vienas iš rajonų, kuriame gyvena nemažai rusakalbių. Čia kandidatai rinks po 16-17 proc. balsų ir į antrą turą gali patekti socialdemokratas Algirdas Sysas ir konservatorius Audronius Ažubalis, A. Sysas ir LLRA kandidatas arba A. Ažubalis ir LLRA kandidatas. Tuo metu LS atstovas Andrius Mazuronis į antrą turą vargu ar pateks. Liberalai neturėjo stiprių kandidatų ir dėjo viltis į tai, kad partija populiari nacionaliniu lygiu ir juos į priekį ves lyderis. Buvo galima tikėtis visokių liberalų kandidatų plakatų su E. Masiuliu, o dabar nėra su kuo fotografuotis“, – teigia M. Jastramskis.

Panašiai kalba ir A. Krupavičius. Jo teigimu, į antrą turą šansų patekti turi A. Ažubalis, A. Sysas ir LLRA kandidatas.

Justiniškių rinkimų apygarda:

M. Jastramkis primena, kad tiek Šeškinėje, tiek Justiniškių apygardose antrame rinkimų ture per praėjusius Seimo rinkimus buvo LLRA atstovas. „Sunku prognozuoti, kas laimės šioje apygardoje. Konservatorius Paulius Saudargas nieko ypatingo lyg ir nenuveikė viešojoje erdvėje. Negaliu komentuoti, ar jis stipriai dirbo apygardoje. Socialdemokratas Gediminas Kirkilas yra silpnas kandidatas vienmandatėje, jis nėra tas žmogus, kuris yra charizmatiškas ir gali surinkti daug balsų. Gerai pasirodyti galėjo LS kandidatas Linas Kvedaravičius, tačiau liberalams bus sudėtinga per šiuos rinkimus. Prognozuoti, kas laimės, sunkiai įmanoma, pliusą duočiau P. Saudargui vien dėl neaiškios konkurencijos“, – sako M. Jastramskis.

„Šioje apygardoje reikia turėti galvoje LLRA. Konkurencingas P. Saudargas ir G. Kirkilas. Apskritai Vilniuje konkurencija yra už sveiko proto ribų, balsai skaidosi“, – pridūrė A. Krupavičius.

Karoliniškių rinkimų apygarda:

Pasak LRT.lt kalbintų politologų, vienas realesnių kandidatų laimėti šioje apygardoje – Linas Balsys. „Nemanau, kad pakeitęs apygardą konservatorius Kęstutis Masiulis bus labiau konkurencingas. Konservatorių rokiruotės, keičiant kandidatus apygardose, gali turėti labai prastą poveikį“, – mano A. Krupavičius.

M. Jastramskis teigia, kad nevertėtų nurašyti ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidato Artūro Zuoko, kuris taip pat kandidatuos šioje apygardoje. „Manau, šioje apygardoje patekti į antrą turą šansų turi kokie 5 kandidatai“, – skaičiuoja M. Jastramskis.

Lazdynų rinkimų apygarda:

Lazdynų rinkimų apygardoje, pasak M. Jastramskio, didelis įdirbis yra konservatoriaus Algio Strelčiūno: „Prognozuočiau jo pergalę. Jis jau buvo kartą išrinktas šioje apygardoje. Kadencijos metu savo apygardai skyrė nemažai dėmesio. Manau, jis laimės“.

A. Krupavičius taip pat mano, kad bene daugiausiai šansų čia turi konservatorius.

Naujosios Vilnios rinkimų apygarda:

Pasak M. Jastramskio, įdomu tai, kad, nors šiame rajone gyvena nemažai Lietuvos lenkų, LLRA šioje apygardoje nėra laimėjusi mandato. „Antrame ture LLRA neturi daugumos, ir laimi kitas kandidatas. Nemanau, kad šiame rajone gali laimėti konservatorių atstovas, bet antrame ture galime tikėtis įdomios dvikovos. Galbūt tarp Darbo partijos kandidato Sergejaus Ursulo ir, pavyzdžiui, konservatorės Monikos Navickienės“, – sako M. Jastramskis.

VDU profesorius A. Krupavičius tikina, kad greičiausiai laimės DP atstovas S. Ursulas: „Jis ten jau yra išrinktas ir turi šansų. Balsai pirmame ture dalinsis. Veikiausiai tam tikrą pirmenybę turės DP ir LLRA kandidatai“.

Verkių rinkimų apygarda:

Politologas M. Jastramskis prognozuoja, kad antrame ture greičiausiai susitiks socialdemokratė Rasa Budbergytė ir konservatorius Dainius Kreivys. „LS kandidatas G. Steponavičius turėjo šansų, bet po skandalų jie sumažėjo“, – tęsia TSPMI dėstytojas.

A. Krupavičius taip pat mano, kad bene geriausias galimybes gerai pasirodyti turi socialdemokratė R. Budbergytė, kuri sugrįžta į Lietuvos vidaus politiką. „Galbūt ji per mažai žinoma, bet, jei tinkamai vykdys rinkimų kampaniją, jos reputacija ir autoritetas gali padėti tiek socdemams, tiek pačiai gauti pakankamai balsų. G. Steponavičius, ypač po paskutinių įvykių, šansų būti labiau konkurencingu turi nedaug. Nežinau, kiek perėjimas į kitą apygardą padės D. Kreiviui. Nebūtų didelės nuostabos antrame ture pamatyti LSDP ir TS-LKD kandidatus“, – teigia A. Krupavičius.

Žirmūnų rinkimų apygarda:

Šioje apygardoje, pasak VDU profesoriaus, tarp lyderių greičiausiai bus konservatorė Vilija Abramikienė. „Netikėtai papildomus rinkimus laimėjo liberalas Šarūnas Gustainis, kai socialdemokratas Vytenis Andriukaitis išvyko į Briuselį. Manau, V. Abramikienė turi įdirbį ir neblogas pozicijas patekti į antrą rinkimų ratą. Tuo metu socialdemokratų kandidatui Mariui Skarupskui trūksta žinomumo. Jį gali išgelbėti nebent V. Andriukaičio parama rinkimų kampanijos metu“, – sako A. Krupavičius.

Kaip teigia M. Jastramskis, yra gandų, kad šioje apygardoje esą gali kandidatuoti ekonomistė Aušra Maldeikienė. „Jei pasitvirtins gandai, manau, antrame ture varžysis ji ir LS atstovas Š. Gustainis. Kaip baigtųsi tokia kova – sunku pasakyti“, – teigė politologas.

Panerių rinkimų apygarda:

Tai – nauja apygarda, kurioje, pasak politologų, rinkimų baigtį prognozuoti sunku. „Bet pagal keliamus kandidatus galima daryti prielaidą, kad tautinių mažumų balsavimas turės nemažai įtakos. Manau, šioje apygardoje gali neblogai pasirodyti LS kandidatė Julija Mackevič. Skandalo metu ji nemažai kalbėjo, kad partijai reikia apsivalyti. Ji gali nustebinti. Į antrą turą taip pat gali patekti „darbiečių“ atstovas“, – prognozuoja TSPMI dėstytojas.